Sau užsimetu šaliką –
Nukertu galvą.
Pametusi ją
Eisiu gerti kavos.
Užkaukia sirenos,
Ir niekas nebėga.
Ant peties – mirties baimė,
Tik aš šiandien be jos.
Virdulio kauksmas,
Autobuso dejonė –
Jiems taip lengva dėl jų prigimties.
Ir aš šiandien – kaip jie:
Be minties, be dvejonės
Sutrikdysiu procesą rimties.
Begalinės mašinos,
Laikrodžių grandys –
Aš šiandien sugriausiu jų jėgą.
Aš išbėgsiu į gatvę,
Tą šaliką mesiu,
O jie...
Jie tegu bėga.
Tik sau.
Va tai tau, pasirodo visą rugpjūtį ir rugsėjį nesiryžau nieko kelti, o parašiau tai daug... Skanaus!
ESTÁS LEYENDO
Trupinėlis mano beprotybės
PoesíaMano eilėraščiai, apmąstymai ir tiesiog mintys. Truputį edgy, bet nemirtinai.
