Galva ima suktis sapne,
Iš tamsos vėl ištraukia mane.
Ir aš žiūriu, užmerkus akis,
Žiūriu į galaktikos centrą.Nereikia matyti - tiki,
Jog šiąnakt namai turi stogą.
Senas voras užmiega kampe.
Rašai dainą, bet visad vienodą.Prieš užgęstant šviesoms, suskaičiuoju pirštus -
Aš sapnuoju, jei svetimos rankos.
Bet nereikia akių, kad pažinčiau spalvas,
Kai grįžtu į galaktikos centrą.
YOU ARE READING
Trupinėlis mano beprotybės
PoetryMano eilėraščiai, apmąstymai ir tiesiog mintys. Truputį edgy, bet nemirtinai.