Trupinėlis mano beprotybės

.- -.- ...- .- -- .- .-. .. -. .- ...

Mano šukės, skirtos mąstyti,

Balansuoja ant adatų

(Kaulo, pušies, marmuro, titnago adatų)

Bei geležinių vinių,

Kurios saldžios ir karčios nuo rūdžių.

Viskas be galo trapu.

Jei kvėpuosiu – sugrius,

Todėl reikia gyvent atsargiai.

Kai manęs klausia, aš atsakau,

Ir atsakymai gražūs ant popieriaus.

Raidės telpa ant adatos smaigalio,

Ant pačio galiuko vinies.

Mano gimtinė

Siūlo man laurus skirtingų tautų,

Iš kurių sau turiu išsirinkti orumą.

Ir dreba,

Dreba veidrodžio šukės, vitražų detalės,

Langų trupiniai, dalelės minties.

—

Pamečiau mintį.

Dykumoj vienišumas didingai klajoja.

Kažkur badas gimdo ir pats numarina.

Mieste ilgos gatvės, džentelmenai balandžiai.

Kažkur telkšo jūra iš akvamarino.

Svarstyklės, pasverkite širdį –

Ar priimat kyšius?