The One That Got Away (2 sezonas) ✔️

(8.1) "Do you want me to fuck you against the bathroom door?"

Rey's POV

"Taigi jūs su Niall krušatės ar kaip?"

Pasisukau, kad galėčiau matyti Maddie, kuri žiūrėjo į batų porą.

Mes išėjom apsipirkti, trys savaitės po festivalio ir ruošėmės San Franciskui, finaliniui mačui.

Ryt turėsime susirinkti prieš aikštę, kad autobusas galėtu mus nuvežti į oro uostą laiku.

"Na, aš jį mačiau tik vieną kartą po festivalio ir tai buvo Literatūros klasėj. Ir treniruotėj, bet mes nelabai kalbėjom. Jis buvo užsiėmęs." Paaiškinau, žiūrėdama į rūbus ant pakabų.

"Bet jūs kaip ir draugai su privalumais?"

Gūžtelėjau. "Jis man siūlė, bet aš jam neatsakiau."

"Bet juk tu nori, tiesa?"

"Turiu omeny-jo." Sutikau.

Priėjome prie kasos ir ji padėjo rūbus ant prekystalio, tada atsisuko į mane:

"Ar jis tau pasakė penkias taisykles?"

"Penkias taisykles?"

"Aha. Jokių glamonių po sekso, jokio krušimosi su kažkuo kitu daugiau nei kartą, jei įsimylėsi jį, turėsit sustoti, ne-pala."

Padavėm pardavėjai pinigus, prieš išeinant iš parduotuvės. Ji atsisuko į mane.

"Taip, tai kur aš buvau?" Ji paklausė ir parodė į Ann Summers parduotuvę kitam gale. Šalia jos verkė vaikas, tad nusprendžiau pažiūrėt kas jam nutiko.

"Sakei penkias taisykles?"

"Aha. Jokių bučinių ir pasimatymų."

"Jis šitų man nesakė."

Ji pakilnojo antakius. "Na, galbūt tai ženklas."

"Koks ženklas?"

"Ar tu tikrai tokia kvaila? Kad jis su tavimi elgiasi kitaip nei su kitomis, su kuriomis krušasi."

"Ar tu buvai viena iš jo draugių su privalumais?"

"Jo, seniau. Bet tada jis viską nutraukė, nes atsirado Soph."

"Oh."

"Man nerūpėjo, iš tikro. Jis geras, bet žinai, negali tiesiog kruštis ir neturėti jausmų. Jei būčiau tęsusi, būčiau pradėjusi galvoti, kad mes pasibaigsim kartu. Taigi tai buvo geriausia."

"Kiek laiko jis... žinai, yra su Soph?"

"Dabar jau maždaug metai. Bet ji visiškai jį įsižiūrėjus. Vargšė mergina, ji iš tikro mano, kad bus jo panelė. Ar jis tau atskaitė 'Netikiu meile, tik krušimusi' kalbą?"

Linktelėjau ir mes pagaliau priėjome Ann Summers parduotuvę. Pažvelgiau į vaiką, verkiantį ant suoliuko visai šalia parduotuvės.

"Ateisiu už kelių, gerai? Einu pažiūrėsiu kas jam negerai." Pasakiau jai, parodydama į mažąjį vyrutį.

Ji linktelėjo ir įėjo į parduotuvę ir aš nuėjau prie vaiko, šlapiais žandais ir apsisnargliavusia nosimi.

Jo akys buvo ryškiai mėlynos ir pagalvojau, jog jis bus itin gražus, kai užaugs.

Padėjau maišus ant žemės, prieš pritupiant priešais berniuką, kad būčiau jo akių lygyje.

"Kas nutiko, mažuti? Ar viskas gerai?" Paklausiau ir jis pažvelgė į mane stiklinėmis akutėmis.