The One That Got Away (2 sezonas) ✔️

(15.2) "I love all these little things."

Niall nuvežė Lilly pas savo tėvus, tada Eddie parvežė namo, kada pagaliau pradėjo važiuoti link vaikinų namo.

Visi buvo svetainėje, arba prie baseino, tiesiog nuobodžiavo. Šiandien nevyko vakarėlis, kaip bebūtų keista.

Pamačiau Soph ant fotelio, ir pabandžiau apsimesti, kad man nerūpi, kaip Niall nuėjo prie jos ir trumpai pakštelėjo jos lūpas, tada atsisėdo šalia.

"Ką mes veiksime rytoj?" Jake paklausė ir pasisodino mane ant savo kėlių.

"Mes neveiksime nieko, nes mano mažoji sesuo atvyks ir vėl, ir man teks mokinti ją kaip plaukti. Tad nei vienas nesikruškite baseine šiąnakt, gerai?" Niall pasakė, pažiūrėdamas į Zayn ir Liam.

"Pažiūrėkit kas prakalbo." Zayn pažiūrėjo į jį taip pat, ir Soph nusišypsojo.

Man nerūpi.

"Kur Justin?" Paklausiau garsiai, kad Niall girdėtų.

"Am, jis išėjo nupirkti mums ledų."

"Taigi, tu vis dar naudojiesi juo, kaip vergu?"

"Jis įsipareigojęs dėl to, Rey." Niall pasakė man ir aš pavarčiau akis.

"Manau, kad esi per daug griežtas su juo." Tęsiau.

"Tik todėl, kad jis tavo vaikinas, nereiškia, kad jis turi kažkokių specialių privilegijų." Niall atsakė.

Jake kiek sugnybė mano klubus ir aš paglosčiau juos, tada atsirėmiau į jo pilvą nugara, atsidusdama dramatiškai. Buvau pavargusi pyktis su Niall dėl paprasčiausių dalykų.

"Aš einu... į tualetą." Sumurmėjau.

Tiesa ta, kad aš tik norėjau išeiti iš čia.

Nes aš buvau susinervinusi dėl matymo, kaip Soph ir Niall glaustosi vienas prie kito

Perbraukiau rankomis per savo plaukus ir nuėjau į vonios kambarį, uždariau duris už savęs.

Neverk, nėra jokios priežasties dėl to

Tai kvaila

Kodėl man išvis rūpi

Išgirdau beldimą į duris, ir sumurmėjau tylų 'dar sekundę!', nenorėdama, kad kažkas pamatytų ašarų sugadintą mano makiažą.

Pasitvarkiau plaukus, ir atsisukau į duris, atidarydama jas. Nustebau, kai pamačiau Niall, jo lūpos suglaustos į tiesią liniją.

"Kas?" Paklausiau.

"Noriu nusimyšti. Kodėl tu verki?"

"Aš neverkiau."

"Taip verkei, matau ant tavo skruostų."

"Am.. kažkas įkrito į mano akį."

"Tavo akis trūkčioja."

"Ir?"

"Tu meluoji."

"Ne, kažkas tikrai mano akyje."

"Taip, ten melas."

"Niall, tiesiog-" Pradėjau, norėdama atsikratyti to. Jis sugriebė mano riešą, sustabdydamas nuo išėjimo.

"Pasakyk man kodėl verki."

"Kodėl tau rūpi?"

"Nes rūpi, mažute."

"Nevadink manęs taip, tai neturėtų versti mane jaustis geriau."