The One That Got Away (2 sezonas) ✔️

(1.1) "Get a fucking room."

Rey's P.O.V

"Delilah! DELILAH!"

Mane pažadino mamos purtymas už peties, na ačiū. Pastebėjau tamsą už lango, pažiūrėjau į laikrodį ant naktinio stalelio, nieko keisto, dar tik 10pm.

"Ko mama?" Paklausiau, gulėdama veidu į pagalvę, tada pasisukau į šoną, kad mano akys nematytų šviesos iš koridoriaus.

Ji įjungė šviesą, aš surikau ir užsiklojau paklode.

"Kelkis, Sam jau čia, tu palieki Niujorką ketvirtą valandą, prisimeni?"

"Oi, šūdas. Taip, velnias."

"Kaip tu šneki! Ir eik į vonią!"

Aš atsidusau ir palikau lovą. Pasiėmiau rūbus kuriuos dėvėsiu kelyje. Mano pilvas susitraukė, kai aš prisiminiau, jog mes su Sam turėsime išsiskirti, arba ne dėl to.

"Kokia diena šiandien?" Paklausiau ir atidariau vonios duris.

"Rugsėjo devinta. Tavo periodas prasideda vienuoliktą dieną, tai gi tau pasisekė. O dabar, princese, paskubėk. O aš palaikysiu kompaniją Sam apačioje."

Ji pasakė ir apsisukusi išėjo, palikdama mane kambaryje vieną.

Na žinoma, ji palaikys jam kompaniją.

Aš nusiprausiau, tada pasidažiau, kas užtruko 26 minutes ir įsidėjau savo Minnie Mouse, kurį Niall man laimėjo prieš du metus, į lagaminą.

Spoksojau į sieną, galvodama ką Niall veikė visą šį laiką. Na, o bent jau man reikėjo daug laiko, kad pamilčiau Sam.

Nors mano statusas pasikeitė, aš užtinku save galvojant ir svajojant apie Niall. Raudona striukė kurią jis man davė paskutinį kartą ir auskaras primena man jį. Aš užsidėjau savo Niujorko juodą maikę ant liemenuko, paėmiau krepšį nuo spintelės, pasiruošusi vykti.

Kai lipau laiptais galėjau girdėti mamos mergaitišką balsą ir ji turbūt bandė kabinti mano vaikiną su savo netikrais implantais.

"Mama, aš jau čia. Tai gi tu gali grįžti pas tėtį į lovą, na žinai, savo vyrą jau dvidešimt metų."

Ji atsisuko į mane piktai ir užsisegė savo tris viršutines sagas.

Aš džiaugiuosi, kad ji niekada nesutiko Niall.

Ne tai, kad galėčiau palyginti Sam ir Niall.

Sam geresnis, karštesnis, mielesnis, ne Niall, jis protingesnis, linksmesnis.

"Na, sėkmės, princese ir būtinai man paskambink kai nuvyksi! Pameni apie kredito kortelę kur šnekėjome? Kas mėnesį mes siųsime 200 dolerių, bet susirask darbą, gerai? Tavo tėtis kartais atvyks dėl darbo į Ameriką ir jūs galėsite susitikti. Ir nepraleisk savo paskaitų, gerai?"

Linktelėjau ir ji nusišypsojo.

"Iki, mama. Mes vykstam, mažiuk?" Pažiūrėjau į Sam kuris žaidė su raktais savo rankose.

Jis linktelėjo ir atsisveikino su mano mama, mes kartu patraukėme pro duris ir jis nunešė mano lagaminus į mašiną.

Kelyje mes kalbėjomės (na iš dalies jis šnekėjo kaip pasiilgs manęs), bet nutilom, kai mes po valandos pagaliau pasiekėme oro uostą.

"Iki, mažute." Jis pasakė, kai mes sustojome.

"Palauk, ar tu neisi laukti skrydžio su manimi?" Paklausiau.

"Ne, aš nelauksiu skrydžio, iki jo net kelios valandos." Jis pasakė ir nusišypsojo. "Bet aš tave myliu, tai gi jei ko reiks skambink man."

"Ir, mes-mes išsiskiriame dabar?"