- Manau man jau laikas, - tarstelėjau nusižiovaudama ir nukėliau kojas nuo palangės.
Su Harry dar ilgai kalbėjomės. Aptarėme poezijos vakarą. Šiek tiek pasakojau, kaip sekėsi naujoje mokykloje. Truputį diskutavome apie knygas filmus ir panašiai. Daugiau jautrių temų nebepalietėme. Buvo keista su juo kalbėtis, kaip su... draugu.
Išsitraukiau iš kišenės telefoną, kuris rodė pusė trejų nakties. Išsižiojusi atsukau telefoną į Harry.
- Žinau kvaila klausti, bet ar gali būti galimybė, jog tavo laikrodis rodo nesąmones?
- Norėčiau, - prunkštelėjau.
Nušokau nuo palangės ir pramankštinau sustingusius raumenis. Čia atėjau prieš vienuolika. Atrodė, jog su garbaniumi kalbėjomės apie valandą. Tačiau maždaug už valandos jau ims švisti.
- O kur Niall? - susiraukiau atsisukusi į Harry, kuris stovėjo atsirėmęs į palangę.
- Miega pas Louis.
Kilstelėjau antakius.
- Jis ėmė dažnai pas jį pasilikti, po tavo išvažiavimo, - jis nurijo seiles. - ilgainiui tai tapo įpročiu. Manau greitu metu vėl galėsiu pasimėgauti ramybe.
- Nemanai, jog bus liūdna grįžti prie gyvenimo vienam?
- Vienatvė mano įkvėpimo šaltinis.
- Netikiu, - prunkštelėjau.
- Ir nė nebandysiu įtikinti, - kreivai šyptelėjo jis.
Perverčiau akis. Ir apsisukusi pradėjau žingsniuoti po kambarį.
- Nori miego? - galiausiai paklausiau sustojusi ir apsisukusi.
- Ką sugalvojai? - nusijuokė jis.
- Liam, Rakelė, aš, tu ir Ronė. Saulėtekis prie ežero bei ankstyvos maudynės, - nusišypsojau.
- Galėčiau pasakyti, gan įdomi kompanija? - sutriko jis.
- Man buvo liepta nespausti Lou. Niall be jo tikrai nevažiuos. O Zayn... Sakykim komplikuota.
- Ar tu ką tik tave įsimylėjusį vaikiną pavadinai komplikuota problema? - nusijuokė Harry.
Prunkštelėjau ir pavarčiau akis.
- Taigi?
- Aš sutikau, dar tada, kai paklausei ar noriu miego, - nusišypsojo jis.
- Rakelė ir Liam yra kambario draugai, - kalbėjo vairuodamas Harry. - Žinau, kur jie gyvena.
Kilstelėjau antakį.
- Iš seniau, - pavartė akis jis. - Mums tereikia tikėtis, jog Rakelė žinos, kur gyvena Ronė.
Įjungiau telefoną. Visa laimė, jog šiandien Ronę pridėjau į draugus. Įsijungiau messenger programėlę. Ji buvo prisijungusi. Paspaudžiau mygtuką ,,skambinti su vaizdu". Po kelių akimirkų telefono ekrane pasirodė raudonplaukės galva.
- Kaja? - susiraukė ji. - Kodėl skambini tokiu laiku? Ar kas nutiko?
- Ne, - nusijuokiau. - Nors nutiko. Mano galvoje kilo beprotiška idėja. Dabar aš sėdžiu mašinoje su tuo pačiu garbanotu, kiaurai šlapiu vaikinu, - atsukau kamerą į Harry.
- Nuostabus pristatymas, bet noriu pabrėžt, jog aš ir vardą turiu. Harry. Malonu susipažint, Rone, - nusijuokė vaikinas ir viena ranka jai pamojo.
- A.. a.. man... irgi malonu, - sutrikusi nusijuokė Ronė. - Bet vis vien nieko nesuprantu.
- Mes važiuosime prie ežero ir tu važiuoji drauge, - nusijuokiau. - Taip pat dar prigriebsime Rakelę su Liam.
YOU ARE READING
Kava, poezija ir cigaretės 2: Paslaptys nėra melas
RandomAntra ,,Kava, poezija ir cigaretės" dalis. Jei neskaitėte pirmosios dalies, užbėkite į mano profilį. Kajai impulsyviai sėdus į traukinį ir palikus užnugaryje draugus, šeimą bei priešus, viskas pasikeičia. Juk niekada negalima grąžinti to, ką prarad...