Kava, poezija ir cigaretės 2: Paslaptys nėra melas

10

- Mes čia, - iš apmąstymų mane pabudino Harry balsas.

Išsitraukusi telefoną surinkau Rakelės numerį.

,,Buvome užsukę pas tave. Tavęs nebuvo namie. Paskambink, kai galėsi. Šiek tiek nerimauju"

- Dešimties - dvidešimties minučių bėgyje ims tekėti saulė. Reiktų pasiskubinti, - mestelėjo Zayn.

Su jo žodžiais visi išlipome iš mašinos ir susirinkome visus daiktus. Iki ežero dar reikėjo kulniuoti maždaug apie penkias minutes. Mums jį pasiekus, supratau, jog tai karjeras.

Ronė pirštu bedė į neaukštą skardį ir sušaukė:

- Kas paskutinis! - ir pradėjo bėgti.

- Supuvęs kiaušinis! - atšaukė Harry ir pradėjo ją vytis.

Akimirkai susižvalgę su Zayn pradėjome juokdamiesi juos vytis.

Kažkokiais stebuklingais būdais skardį visi pasiekėme vienu metu.

Klestelėjau ant krašto. Iš mano vienos pusės prisėdo Zayn, iš kitos Ronė, o šalia jos Harry, kuris mestelėjo mums pledą.

- O jūs nesušalsit? - kilstelėjau antakį pažvelgdama į abu vaikinus.

- Vaikinams nebūna šalta, - išdidžiai tarstelėjo Zayn.

Pavarčiau akis ir pledu apgaubiau save su Rone. Zayn išsitraukė vyno butelį.

- Toks šildymosi būdas, man tikrai labiau priimtinas, už vilnonį pledą, - nusijuokė Harry.

Zayn su kamščiatraukiu atidarė butelį ir kilstelėjo jį viršun. 

- Už beprotiškiausias idėjas! - nusijuokė jis ir gurkštelėjo.

Tada ištiesė butelį man.

- Už grįžimą namo, - nusišypsojau ir taip pat užsiverčiau butelį ir vėliau perdaviau jį Ronei.

- Už naujus draugus!

Gurkštelėjusi ji perdavė butelį garbaniui.

- Man dabar gan šaltoka, tad neįsižeiskit, bet už šilumą! - šūktelėjo vaikinas, prisiversdamas visus nusijuokti.

Butelis taip ir keliavo iš rankų į rankas, lydimas įvairiausių pokalbių. Galiausiai Ronė išsitraukė cigarečių pakelį, pavaišindama vaikinus.

- Ne, ačiū aš turiu, - tarstelėjau, kai ji atkišo pakelį.

Iš kišenės išsitraukiau savo rožinį dėklą. Šalia sėdėjęs Zayn nevalingai šyptelėjo. Prisidegiau cigaretę ir dėklą vėl paslėpiau kišenėje.

- Maniau, jog prieš kelias valandas buvo paskutinė išimtis, - pasilenkė į priekį Harry, jog gerai matytų mano veidą.

- Tu taip nusprendei, - nusijuokiau išpūsdama dūmus. - aš tik palinkčiojau, tačiau nieko nežadėjau.

Vaikinas pavartė akis ir vėl atsilošė.

- Žiūrėkit, - Zayn bedė pirštu. - Matosi pirmieji spinduliai.

Visi sutelkėme dėmesį į nors ir kasdieninį, bet vis vien stebuklingą reginį. Vyną ir cigaretes užbaigėme tyloje. Tačiau ji nebuvo nejauki. Atrodė, jog bet koks pašalinis garsas, sudrumstęs šią raminančią tylą, būtų sugadinęs visą akimirką.

- Ar mane vieną vilioja tas žaižaruojantis vandens paviršius? - kai saulė visiškai išlindo iš už horizonto linijos, paklausė Harry.

- Maniau, jog tik mano mintys sukasi apie tai, - nusijuokė Zayn, besistodamas.

- Jau net jaučiu tą malonumą, kuris užplūsta vandenyje, - pritarė Ronė.

- Ar man vienai atrodo, jog vanduo beproto šaltas? - prunkštelėjau.

- Pataisyk jei klystu, bet ar tai nebuvo tavo idėja? - mestelėjo Zayn ištiesdamas ranką.

Pavarčiau akis ir įsikibusi atsistojau.

Kadangi nei vienas nepagalvojome apie maudymosi kostiumėlius, visi išsirengėme iki apatinių. 

- Tikrai gailiuosi kai kurių savo gyvenimo sprendimų, - suniurzgėjau sunertomis rankomis glostydama savo pašiurpusią odą.

- Nagi, blondine, - pro šalį prabėgdamas Harry pavėlė man plaukus ir nušoko nuo skardžio.

- Nenoriu dar labiau sušalti, - mestelėjo Ronė ir įsibėgėjusi taip pat šoko į ežerą.

- Tu šoksi pirmesnė, - nusišypsojo į mane atsisukęs Zayn. - Noriu įsitikinti, kad nepersigalvosi.

- Manęs vis dar tai nevilioja.

- Galiu pritaikyti ir garbanėlės metodus, - pakreipė galvą jis.

Trumpam sutrikau. Bet galiausiai supratau, jog jis kalba apie tą kartą, kai Harry šokdamas nuo uolos nusitempė mane drauge.  Dėjau kelis žingsniu atgal iškeldama rankas į viršų.

- Susitarsim gražiuoju.

Zayn nusijuokė ir atsistojęs man iš šono ištiesė ranką. Prunkštelėjau ir suspaudžiau jo delną.

- Vienas, - Zayn ėmė skaičiuoti.

- Du. - prisijungiau. - Trys! - šūktelėjom ir pasileidome bėgti.

Sėkmingai vienu metu atsispyrėme nuo olos ir įšokome į vandenį.

Šaltis staigiai sugėlė visą kūną, todėl nevalingai paleidau Zayn ranką. Tačiau po kelių akimirkų pripratau ir išnirau.

- Ir taip aš vis dar manau, jog tai yra siaubinga idėja, - nusijuokiau.

- Šaltas vanduo tave greičiau prablaivys, - paerzino Zayn.

- Aš nesu girta, - susiraukiau.

- Kaip pasakysite, panele, - nusijuokė Harry, ironiškai panaudodamas mano frazę iš mudviejų pokalbio apie rūkymą.

Perverčiau akis ir priplaukusi prie Ronės apkabinau ją.

- Kartu prieš visą pasaulį, - sukikeno Ronė.

- Kaip miela, kad mes jau tapome jūsų pasauliais, - paerzino Harry.

Zayn nusijuokęs sutrenkė su juo kumščiais. Mes su Rone susižvalgėme ir pasileidusios ėmėme stipriai taškytis.

- Jūs mirusios! - peršaukė vandens keliamą triukšmą Zayn, taip priversdamas mus tik dar stipriau juoktis.