Mes vis dar tebesėdėjome virtuvėje, kai nuskambėjo durų skambutis.
- Palauk, - atsisukau į Harry. - Kaip tu įėjai į namus?
- Pasiėmiau atsarginį raktą, - truktelėjo jis pečiais.
- Tu ką? - išsižiojau.
Jį išgelbėjo pasikartojęs durų skambutis.
- Aš atidarysiu, - tarė Niall atsistojęs, kišdamas savo kompiuterį į kuprinę. - Mieste turiu sutvarkyti kelis reikalus. Namie bus Harry ir Zayn. Manau išsiversit trumpai ir be manęs, - mirktelėjo jis išeidamas.
Harry prikando lūpą paslėpdamas šypsnį ir sučiupo Niall ranką.
- Nepalik manęs, - tetrališkai sušnabždėjo.
- Visad žinojau, jog negali be manęs gyventi, - nusijuokė Niall suveldamas jo garbanas. - Iki pasimatymo! - atsisveikino ir galiausiai išėjo.
- Tu juk žinai, kad mes grįšime prie pokalbio apie raktą, ar ne? - kilstelėjau antakį.
- Jei taip sakai, - išsiviepė jis.
Perverčiau akis. Netrukus į virtuvę įžengė Ronė su Zayn. Jie padėjo maišus tarpduryje ir Ronė iškart pasinešė prie Rakelės. Zayn sukirto rankomis su Harry ir viena ranka apkabino mane.
- Zaja! Zaja! Zaja! - tyliai suskandavo Harry, kai Zayn atsitraukė.
- Nekenčiu tavęs, - prunkštelėjau.
- Ne pirmą kartą girdžiu, - vyptelėjo jis.
Perverčiau akis. Ronė atsitraukė nuo Rakelės ir kambaryje nusistovėjo nejauki tyla.
- Ar mes turėtume išeiti, jog galėtumėte pasikalbėti akis į akį? - nejaukiai užklausiau.
- Ne - šyptelėjo Rakelė. - Mes pasikalbėsime viršuje. Tau juk reikia baigti tvarkytis.
Ji atsistojo ir priėjo prie Zayn.
- Labas, - nusišypsojo jis Rakelei.
- Labas, - Rakelė trumpam nudelbė akis.
Nesuvaldžiau savo plačios šypsenos. Tai buvo taip miela. Jie abu priminė, pirmą kartą įsimylėjusius, aštuntokus.
Rakelė išėjo pro virtuvės duris. Zayn trumpam grįžtelėjo. Palaikančiai jam mirktelėjau. Jis be garso ištarė ,,ačiū" ir nusekė paskui rusvaplaukę.
- Statau dvidešimt, jog Rakelė jį pabučiuos, - nusijuokė Harry, atsilošdamas kėdėje, kai išgirdo viršuje užsitrenkiančias duris.
- Ir kodėl gi taip manai? - kilstelėjo antakį Ronė.
- Nes iš patirties galiu pasakyti, jog jūs merginos per greit įsijaučiat į akimirką, - pašaipiai šyptelėjo garbanius.
- Atsiprašau, - prunkštelėjau. - Jei tavo organizmas labiau toleruotų alkoholį, tu prisimintum, jog visas tas nesąmones su bučiniais pradėjai tu.
- Ko neprisimenu - to nebuvo, - gūžtelėjo pečiais Harry.
- Tu pabučiavai Kają? - išsižiojo Ronė. - Tai jūs vis dėl to kažką sukot?
Mes su Harry susižvalgėme.
- Sakykime tai kiek sudėtinga, - nusijuokiau.
- Arba sakykime, jog Kaja neatsispyrė mano grožiui, - persibraukė garbanas jis.
Stumtelėjau jo petį. Ronė sutrikusi mus abu stebėjo.
- Prisimink, jog tu kažkada varvinai seilę dėl Zayn, - ėmiau gintis vis dar besišypsodama.
YOU ARE READING
Kava, poezija ir cigaretės 2: Paslaptys nėra melas
RandomAntra ,,Kava, poezija ir cigaretės" dalis. Jei neskaitėte pirmosios dalies, užbėkite į mano profilį. Kajai impulsyviai sėdus į traukinį ir palikus užnugaryje draugus, šeimą bei priešus, viskas pasikeičia. Juk niekada negalima grąžinti to, ką prarad...