Kava, poezija ir cigaretės 2: Paslaptys nėra melas

26

- Tu tikrai, ką tik neišlipai iš vairuotojo pusės... - išsižiojo Niall.

Kilstelėjau antakius ir šiek tiek grįžtelėjusi nužvelgiau tėvų automobilį, kuriuo atvažiavau.

- Manau ir man tylint tai yra pernelyg aišku, - nusijuokiau ir priėjusi jį greitai apkabinau.

- Kada išvis spėjai išsilaikyti teises? - paklausė jis, mums žingsniuojant per jo namus.

- Išvažiavusi turėjau gan daug laisvo laiko.

Niall pervertė akis ir atidarė duris į galinį kiemą.

- Madam? - kilstelėjo jis antakį.

Nesusivaldžiusi sukikenau.

- Galėčiau priprasti prie tavo tokio džentelmeniško elgesio, - patapšnojau jam petį praeidama. Tai privertė jį prunkštelti.

Lauke ant skaisčiai žalio žolynėlio buvo patiestas baltai raudonais, langeliais margintas užtiesalas. Būtent toks, kokie būna filmuose. Jis buvo nukrautas įvairiausiu maistu. Centre stovėjo keli šampano buteliai. Čia jau sėdėjo Rakelė su Liam, kurie meiliai susispaudę iš kažko juokėsi. Keli metrai nuo šio dangiško pikniko kūrenosi šašlykinė, kurią prižiūrėjo Zayn ir Lou.

- Labas, blondine, - išgirdau erzinantį juoką savo užnugaryje.

Po kelių akimirkų pro mane praėjo išsiviepęs Harry su dideliu dubeniu vienoje rankoje ir sauja ilgų, metalinių iešmų kitoje.

- Ir jis vis tiek nesugebėjo paimti grotelių, - mano pašonėje išdygo Ronė su grotelėmis rankose.

- Jis ir taip pilnomis rankomis, - bandė apginti garbanių Niall.

- Jūs vaikinai, viskam turite pasiteisinimą, argi ne? - paerzino jį Ronė ir linksmu žingsniu patraukė paskui Harry link šašlykinės.

- Na ką linksmybės prasideda? - kilstelėjo antakį Niall.

Pažvelgiau į jį ir besišypsodama atsidusau. Jis nusijuokė ir sugriebęs mano delną ėmė mane tempti.

- O aš manau, jog man puikiai sekasi ir be automobilio, - pavarčiau akis atsisėsdama šalia Zayn su šampano taure rankoje.

- Pritariu, - kilstelėjo savo taurę Rakelė mano pusėn. - Juk jau ir taip mūsų kompanijoje pakankamai vairuojančių žmonių.

Saulė iš lėto jau slėpėsi medžių viršūnėse. Esame čia jau kelias valandas. Keista, tačiau visas šis pasibuvimas stebėtinai normalus. Tiesiog draugų kompanija susirinkusi draugėn puikiai praleisti vakarą. Ore nesijuto nė lašelio įtampos. Ir tai nedavė man ramybės.

Nuvijau įkyrias mintis šalin ir švelniai atsirėmiau į Zayn ranką, kuri buvo ištiesta man už nugaros. Pavogiau akimirką ir pamačiau, kaip Zayn silpnai šypteli.

- Manau, jog čia pasireiškia vaikinų diskriminacija, - prunkštelėjo Niall glėby įsitaisęs Lou.

- Ir kodėl gi? - šiek tiek loštelėjo Ronė, kuri sėdėjo priešais mane šalia Harry.

- Nes visi vaikinai šioje kompanijoje vairuoja, - truktelėjo pečiais Lou.

- Aš nevairuoju, - susiraukė Zayn.

- Motociklas vis tiek transporto priemonė, - užginčijo Harry.

Sugavau garbaniau žvilgsnį. Jis pažvelgė į Zayn ranką, kur buvau patogiai atsirėmusi ir erzinančiai nusišypsojo. Pavarčiusi akis nusukau žvilgsnį.