Kava, poezija ir cigaretės 2: Paslaptys nėra melas

11

Įlipusi į mašiną nusižiovavau. Ronė atsisėdo priekyje, todėl sėdėjau gale su Zayn.

- Pavargai? - nusijuokė Ronė, persisukusi.

- Galvoju meluoti ar nutylėti, - prunkštelėjau perbraukdama delnais veidą.

- O tai nėra tas pats? - per veidrodėlį pažvelgė garbanius.

- Paslaptys nėra melas.

- Įdomi teorija, bet labai abejoju, jog jai pritariu, - sukikeno Zayn.

- O aš per daug pavargusi, jog turėčiau jėgų ginčytis, - vėl nusižiovavau.

Zayn pervertęs akis timptelėjo mane už rankos, jog mano galva gulėtų jam ant kelių. Sutrikusi susiraukiau. Vaikinas vėl pervertė akis.

- Kaja, jei tu sužinojai mano paslaptį, tai nereiškia, jog nebegaliu būti tavo draugu ar elgtis maloniai. Tu alpsti, kaip nori miego. Tad nesispyriok.

Dabar aš perverčiau akis, bet pakišusi vieną ranką po galva, įsitaisiau patogiau ir užmerkiau akis. 

- Ar tu bent bandei išsaugoti tą paslaptį, - per miegus mane pasiekė Harry balsas.

- Garbanėle, nerizikuok, - išgirdau bekikenant Zayn. - Baigiu tau atleisti, tačiau tu tai apsunkini.

- Niekad neprašiau tavo atleidimo, - prieš užsnūstant išgirdau Harry juoką.

Prabudau. Silpnai pramerkusi akis supratau, jog vis dar esu mašinoje, todėl vėl užsimerkiau.

- Nežinau, tiesiog ji man visad atrodė labai paprasta, - kalbėjo Zayn. - Darbe mes neturime galimybių daryti tokias spontaniškas nesąmones, o po darbo niekada nesusitikdavome.

- Kaip manai, ji vis dar jaučia tau kažką? - paklausė Harry.

Rodėsi, jog jie kalbasi apie Ronę. O kur ji pati? Gal ją jau paleido?

- Abejoju, - tyliai nusijuokė Zayn. - Manau šis rytas būtų buvęs labai įtemptas, jei ji vis dar man simpatizuotų.

- Turiu atkirtį šitam tavo argumentui, bet gal kada nors kitą kartą. Kaja, ar žinai, jog negražu klausytis svetimų pokalbių?

- Ką? - sutriko Zayn ir patraukė ranką, kuri ilsėjosi ant manęs.

Atsidusau ir atsisėdusi atsimerkiau ir patryniau delnais veidą.

- Labas rytas, - nusišypsojo per veidrodėlį Harry.

- Aš nesiklausiau, - bandžiau gintis.

Zayn kilstelėjo antakį.

- Net jei ir miegojau vis vien buvau toje pačioje mašinoje, - toliau gyniausi, - jūs patys kalti.

- Su tavimi truputį beviltiška ginčytis, - prunkštelėjo Zayn.

- Priklauso nuo situacijos, - nusijuokė Harry ir sustojo prie Zayn namų.

- Aš už kelių valandų turiu būti darbe. Ar aš turėčiau eiti miegoti? - nusijuokė Zayn.

- Aš jaučiuosi tikrai geriau, - truktelėjau pečiais. - Tikrai buvo verta.

- Pasitikiu tavimi, blondine, - jis nusijuokė ir išlipo iš mašinos.

Pasekiau jo pavyzdžiu.

- Bene pasiliksi su manimi? - kilstelėjo antakį Zayn mums abiem užtrenkus dureles.

- Norėtum, - prunkštelėjau, atidarydama priekines dureles.

- Neatsakysiu,  - šyptelėjo jis.