Kava, poezija ir cigaretės 2: Paslaptys nėra melas

45

Grįžau į savo kambarį persirengti į normalesnius drabužius bei pasiimti laiško.

Per daug negalvojusi užsidėjau juodus džinsus ir raudonus marškinėlius su baltu antsiuvu ant krūtinės.

Laiškas mėtėsi mano kambaryje ant stalo. Jau norėjau jį paimti, tačiau man už akių užkliuvo kai kas kito. Spalvotų lapelių krūva. Greitai akimis perbėgau sienas. Iš tiesų matėsi, jog jų yra mažiau. Paėmiau krūvelę į rankas. Keturi. Visi skirtingų spalvų. Ant visų tas pats užrašas. ,,Megztinis su saulute".

- Jūs turbūt juokaujat, - atsidusau ir perbraukiau delnais veidą. 

Nuo stalo viena ranka pagriebiau laišką, o kita tebegniauždama spalvotus lapelius, sparčiu žingsniu nusileidau į apačią.

- Pasiaiškinat, dabar, - paliepiau nušveisdama krūvelę prieš juos ant stalo.

Man prireikė kelių akimirkų, jog pastebėčiau sugrįžusį Niall.

- Kas tai? - susiraukusi Ronė rankose ėmė vartyti lapelius.

- Kaja kambario sienas apklijavo spalvotais lapeliais ant kurių surašė visas mūsų paslaptis, - paaiškino Harry.

- Spalvos negavai tik tu ir Liam, - padėjo jam Niall.

- Mano spalva yra raudona, o Rakelės-rožinė, - tarė Zayn paimdamas du lapelius.

- Mano spalva yra geltona, - paėmė savo lapelį Niall.

- Ir mano žalia, - vaizdingai iš jos rankų ištraukė paskutinį lapelį Harry. - Liko tik mėlyna spalva. Ji priklauso Louis.

- Kodėl aš neturiu spalvos? - susiraukė Ronė.

- Nes tu man dar nespėjai prisimeluoti, - atsakiau papurtydama galvą. - O prieš jums numetant bombą ,,Liam", pripažįstu, jog tai buvo profesinė klaida, - bedžiau į juos pirštu.

Niall prunkštelėjo.

- Vis dar negirdžiu atsakymo. Kodėl jūs visi žinot, kam reikalingi šie lapeliai? - pyktelėjau.

- Galimai man paskambino Niall ir netyčiomis apie tai užsiminė. O tada mes su Rakele kalbėjomės tavo kambaryje ir ji užklausė apie jų reikšmę. - prakalbo Zayn.

Nuvilgiau brolį žvilgsniu.

- Ei! Tai susiję su mumis visais. Manau mes nusipelnėme žinoti šių lapelių paskirtį. Kitaip iškeltume konspiracijos teoriją, jog slapta planuoji mus visus išžudyti, - gūžtelėjo pečiais Niall.

- Patikėk būtent tai ir planuoju, - piktai atsidusau. - Tai pas ką tas prakeiktas džempas? 

Jie visi susižvalgė, tačiau nieko neatsakė. 

- Rimtai? - kilstelėjau antakį.

- Ar tu neminėjai, jog palikai jį čia, prieš išvykdama? - pašaipiai paklausė Niall.

- Viskas ką savo kambaryje palikau per Kūčias, liko vietoje išskyrus laišką ir na tą prakeiktą megztinį.

- Tai tas džempas vis dėl to prakeiktas? - žaismingai suraukė kaktą Zayn.

- Jūs nepakenčiami, - atsidusau atsitiesdama. - Iki pasimatymo! - ironiškai atsisveikinau išeidama pro duris.

Man prieškambaryje dedantis batus iš paskos atsliuogė garbanius. Atsistojusi klausiamai kilstelėjau antakius.

- Nepaprašysi raktelių? - paklausė jis.

- Važiuosiu taksi, - atkirtau.

- Bene pyksti?