Kava, poezija ir cigaretės 2: Paslaptys nėra melas

40

Užgesinau automobilio variklį. Stovėjau Zayn namų kieme. Atsisegusi saugos diržą, giliai įkvėpiau, uždėjau abi rankas ant vairo ir atsišliejau į sėdynę. Akimis bėgiojau namo sienomis bei langais.

Aš čia. Bereikia tik susiimti ir pasikalbėti su Zayn.

O jeigu jis ne namuose?

Ar aš ieškau pasiteisinimo? Turbūt.

Prieš savaitę aš jį net vijausi, nes norėjau pasikalbėti. Tačiau dabar sėdėdama automobilyje, vos keliolika metrų nuo jo namų durų, aš buvau sustingusi iš baimės.

Įsmeigiau žvilgsnį į prietaisų skydelį ir pravaliau mintis. Nežinau, ar tai būtų galima vadinti meditacija, bet tai tikrai buvo kažkas panašaus. 

Po keliolikos minučių sąstingio, mano matymo lauke kažkas sujudėjo. Pakėlusi akis pamačiau Zayn išeinantį pro namų duris. 

Po kelių akimirkų mūsų žvilgsniai susitiko. Giliai kvėpavau, tačiau vis dar nejudėjau.

Zayn priėjo prie terasos tvorelės ir alkūnėmis pasirėmė į ją. Žvilgsnis vis dar buvo nukreiptas mano pusėn. Jo veide blykstelėjo vos pastebimas šypsnis.

Vis dar negalėjau susikaupti. 

Kelias minutes praleidome tiesiog spoksodami vienas į kitą.

Galiausiai jis atsiduso ir išsitraukė telefoną.

Jis manęs kantriai laukė. 

Po kelių akimirkų mano telefonas, gulintis ant keleivio sėdynės, suvibravo. Lėtai atitraukiau žvilgsnį nuo Zayn. Patraukusi vieną ranką nuo vairo paėmiau jį.

Buvo viena neperskaityta žinutė.

Kiek sutrikusi atidariau ją.

,,Nori pasikalbėti? Jei nori, galiu ateiti"

Stipriai kvėptelėjau ir sugrąžinau žvilgsnį prie vaikino terasoje. Jis delnuose spaudė telefoną ir bandė išskaityti mano veido išraišką.

Jis norėjo man palengvinti visą šią situaciją.

Štai dėl ko man taip patikdavo leisti laiką su Zayn. Nes su juo visada buvo lengva. 

Mano akys ėmė perštėti. Prasižiojau ir ėmiau kvėpuoti pro burną. Atrodė, jog deguonies automobilyje staiga sumažėjo.

Mačiau, kaip Zayn sutrikęs suraukia antakius.

Nurijau seiles ir atidariusi automobilio dureles išlipau lauk ir sparčiu žingsniu ėjau terasos link. Zayn vis dar sutrikęs mane pasitiko.

- Kaja... Kas nutiko? - jo kaktoje buvo susimetusi raukšlė.

- Kodėl man melavai? -išlemenau.

Jis tylėjo ir stebėjo mane savo rudomis akimis.

- Kodėl nesigynei? Kodėl leidai man tikėti? - rauda visiškai užgniaužė mano gerklę.

Neturėjau jėgų valdyti savęs ar savo emocijų. Mano žvilgsnis ėmė klaidžioti, o kūnas drebėti. Ėmiau blaškytis.

- Kaja, - karšti delnai sučiupo mano žąstus. - Kaja. Kaja! - bandė atkreipti mano dėmesį Zayn.

Tačiau aš jaučiausi it žuvis išmesta ant kranto. Zayn balsas aidėjo kažkur labai toli.

- Pažvelk į mane Kaja, - desperatiškai maldavo jis.

Jis savo ranka pasuko mano smakrą taip, jog mūsų žvilgsniai susitiktų. Rudos akys buvo pilnos išgąsčio. Mano krūtinė smarkiai kilnojosi, tačiau drebulys mane apleido. Šiek tiek aprimau.