Kava, poezija ir cigaretės 2: Paslaptys nėra melas

23

Apsigraibiau kišenes. Neturėjau savo telefono. Prisimenu, jog prieš savo pasirodymą padaviau jį Ronei. Vėl grįžusi vidun susiradau raudonplaukę.

- Kaja, - šūktelėjo Ronė pamačius mane. - Kur buvai? Aš tavęs visur ieškojau, - pareiškė mergina priėjusi.

- Man reikėjo šiek tiek gryno oro, - pamelavau, nenorėdama veltis į detales.

- Aha, - nužvelgė mane mergina. - Turbūt tas lūpdažis visą vakarą buvo toks netvarkingas.

- Ką? - mano akys išsiplėtė.

- Juokauju, - nusijuokė mergina. - Tiesiog žinojau, jog Zayn lauke ir mačiau, kaip išėjai tu. Mano įtarimai pasitvirtino.

- Aš... aš... - mikčiojau, nežinodama ką pasakyti.

- Viskas gerai, - Ronė uždėjo man rankas ant pečių. - Ta mano fazė prabėgo taip pat greitai, kaip katė per kelią. Jei tu laiminga, aš dar laimingesnė.

- Ačiū, - tepratariau jai atsitraukus.

- Nors tikrai maniau, jog tarp jo ir Rakelės, viskas buvo rimčiau.

- Ką turi omenyje?

- Tu pati buvai Ispanijoje ir žinai, jog jie pakankamai daug laiko leido drauge, tiesa?

Linktelėjau.

- Tai nepasikeitė ir jums grįžus. Aš juk dirbau toje pačioje pamainoje su Zayn. Ji dažnai čia lankydavosi. Bet tada vieną dieną tai liovėsi.

- Tai nutiko prieš mano išvykimą ar po?

- Prieš.

- Bet jei kažkas tarp jų vyko Ispanijoje ir po to... Apie ką Zayn norėjo su manimi pasikalbėti Ispanijoje? Aš bene buvau įsitikinusi, jog jis norėjo pasikalbėti apie mudviejų santykius.

- Netikiu, jog Zayn galėtų žaisti dviem frontais, - sušnabždėjo Ronė. 

- O jeigu...?

- Ne, - užkirto Ronė. - Aš su juo dirbu jau labai ilgą laiką. Aš gerai pažįstu Zayn. Kažkas yra ne taip. 

- Jis kažką slepia, - suspaudžiau lūpas.

- Nedaryk išvadų, - paliepė mergina. - Pasikalbėk su juo. Gal jie su Rakele tiesiog buvo artimi draugai? Pavyzdžiui, kaip tu su Lou...

- Tu teisi, - atsidusau. - Ei, ar mano telefonas pas tave?  - nukreipiau temą.

- Aha, - ji išsitraukė jį iš savo rankinuko ir padavė man.

Pabandžiau įjungti. Jis buvo visiškai išsikrovęs. Nežinosiu, kur Harry paliko raktą. Tikiuosi tėvai dar nemiega.

- Gerai, garbane, man tikrai jau metas, - nusijuokiau ir apkabinau merginą atsisveikinimui, - gali atsisveikinti už mane su Niall?

Merginai linktelėjus, aš patraukiau namo.

Ėjau basomis, pėda už pėdos. Aukštakulnius, kuriuos devėjau anksčiau, nešiausi rankoje. Veido niekaip nepaliko plati šypsena. Jaučiausi laiminga it maža mergaitė. Šis vakaras priminė pasaką. Tik šį kartą sukurti stebuklai neišnyks per naktį. Poezijos vakaras bus rengiamas dažniau, o Zayn bučinys tikrai nebuvo paskutinis.

- Tu net atrodai, kaip klajojanti paslaptis, - mano mintis sudrumstė moteriškas balsas.

Pakėlusi galvą nuo šaligatvio supratau, jog pasiekiau savo namų kiemą. Vis dar besišypsodama nužingsniavau prie tėvų, kurie sėdėjo ant terasos laiptų ir gurkšnojo šampaną.