Išgalvotas laikas

4 Skyrius

Bet klydau ,tai buvo Orestas.
-Kažką pamiršai ?-atsidususi paklausiau.
-Aš tavęs taip paprastai tikrai nepaliksiu !-pasakęs griežtai žiūrėjo į mane.
-Be manęs tikrai nepražūsi .Visą savaitę neskambinai ,nerašei... kam tau dabar manęs prireikė ?-griežtai kalbėjau.
Jis tik pasimetes pažvelgė į mane ir jau sukosi eiti.Aš jau pradėjau daryti duris jis jas sustabdė ir įsiveržė į vidų.

-Išeik iš mano namų !-sušukau ir parodžiau pirštu lauk.
-Nuo kada man pradėjai aiškinti ?-pašaipiai pasakė ir pažiūrėjo į mane.
-Dink !
-Ne ,-sukryžiavo rankas ir atsisėdęs ant sofos sedėjo ir žiūrėjo į mane..
-Tu lyg rakštis ... pasakiau eiti iš čia reiškia eiti ar kažką neaiškiai pasakau ?-pasipiktinusi kalbėjau.

-Agi Ori jei pasakė dink vadinasi nešk iš čia savo idijotišką snukį kol negavai į galvą!-iš niekur nieko išdygęs Hugas paėmę jį už baltinių ir pakėlęs nuo sofos ėmė vesti link lauko durų
-Aš tau dar atsilyginsiu !-sušuko Orestas ir dingo tamsoje .
-Nereikėjo tau taip elgtis...-atsidusau kai jo jau čia nebebuvo.-Dabar mokykloje tau bus nekas ,-pažiūrėjusi į jį liūdnai kalbėjau,nes žinojau ,kad jie klasiokai .
-Viskas bus gerai ,nebijau aš jo. -šyptelėjo ir apkabino mane.
-O kartais tu būni visai geras brolis.. -nusijuokiau.
-Ups...-nusijuokė ir atsitraukė nuo manęs.

Susižvalgę vienas su kitu nieko nesakėme tik tiesiai nuėjome į savo kambarius.
Aš pamiršusi Orestą pasinėriau į filmo istoriją ,o Hugas išėjo per skype kalbėtis su savo draugais.
Gulėdama žiūrėjau filmą kai net pati nepastebėjau kaip užmigau ...

Na ir štai vėl prasideda tas sunkus rytas 06:00 valandą, kai žadintuvas tave tiesiog nervina ,viskas erzina, jautiesi taip klaikiai ir purvinai ,kad net klaiku pagalvoti apie tai...
Prasimerkiu ir suprantu,kad užmigau žiūrėdama filmą...sunkiai išsiropščiu iš lovos ir nueinu į vonią atsiprausti. Nusivalau vakarykštį  makiažą , palendu po drungnu dušu ,kad atsibusčiau. Išsišukuoju ir išsitiesinu plaukus,vėl iš naujo pasidarau makiažą ir nueinu ieškoti rūbų ką apsirengti.

Išsirenku pilką maikutę,baltas kelnes ir pasiėmusi pilką megztuką užsivelku. Pagriebiu kuprinę ir patraukiu link apačios.
Visi jau prabudę,nes jau net po 07:15,o iš namų tūrėsiu išeiti jau po 10 minučių.
Greit nueinu į virtuvę ir į lėkštę įsidedu mamos keptų pačių skaniausių blynelių. Užsibarstau cukraus pudros ir užsidėjusi mėlynių pradedu valgyti.

-Šiendien galit neskubėti, kadangi paskutinė diena nuvešiu jus į mokyklą. -prakalbo tėtis ir pažvelgęs į mane šyptelėjo.
-Ir jeigu gali Lora pakviesk brolį prie stalom-pažvelgusi į mane tarė mama.
Susikišusi paskutinį blyną į burną patraukiau link Hugo kambario.

Tik įėjusi į jo kambarį pasijaučiau šlykščiai.
Čia buvo tvanku,netvarkinga ir kažkuo labai smirdėjo.
-Kelkis ,pavėluosi į mokyklą. -ramiai priėjusi prie jo pajudinau jo išsikišusią ranką ir nuėjau prie lango atidaryti jį.
-Neaiškink. -sumurmėjo ir toliau miegojo nusisukęs į kitą pusę.
-Agi... nu. - atsidusau. - Gi paskutinė diena. -suurzgusi nuklojau jį.
-Džiaukis ,kad bent su apatiniais pamatei mane. -juokėsi atsisėdęs lovoje.
-Fuu...išsivedink kambarį ir greičiau ateik į apačią už penkiolikos minučių išvažiuojam! -tai pasakiusi apsisukau ir išėjau iš kambario.

Nulipusi į apačią ir įsipylusi į stiklinę sulčių sėdėjau prie stalo ir skaitinėjau naujienas mokyklos tinklapyje,kai staiga tėtis tarė:
-Gal jau galim važiuoti?
-Aš sutinku ,tik ar Hugas jau pasiruošęs?-pažvelgiau į tėti ir kaip tik pamačiau laiptais lipantį Hugą.Visą tokį susivėlusį ir neišsimiegojusį.
-Ir vėl visą naktį žaidei... - surmėjo tėtis, broliui žengus į virtuvę.
Jis greit pagriebė nuo stalo kelis blynus ir apsirengę striukes bei batus, išėjome iš namų...