Šokdama pastebėjau šokantį Arną kuris lėtai pasilenkė prie mano ausies ir sušnabždėjo.
-Gal nori ko nors išgerti ?
-Būtų neblogai ,bet turime tai daryti pasislėpę ,nes Hugas saugo ,kad negerčiau. -nusijuokiau .
Arnas tik paėmė mano ranką ir nusitempė prie staliuko kuriame sedėjo Semas ir bučiavosi su kažkokia mergina.
-Kaip visada Semaiii. -nusijuokė ,o Semas iš karto pažvelgė į mus lyg apsimesdamas, kad nieko nebuvo .
-Ojoj atsirado šventuolis.. -šmaikščiai nusijuokė ir pamojo ranka ,kad dingtumėme iš čia.Arnas greit įpylė gėrimų ir nusivedė prie kito staliuko. Mes gėrėme ,daug kalbėjomės ,kai pradėjau jaustis apsvaigusi. Sukosi galva...
-Man jau užteks. -pasirėmusi ranka galvą tariau.
-Tu rimtai ?-juokėsi.-Mes katik pradėjom.
-Man mažai tereikia ...-vos išlemenusi pažiūrėjau į jį.
-Eime tuomet šokti ,tau reikia prasiblaškyti. -šyptelėjo ir švelniai pagriebęs už rankos nusivedė mane prie visų šokančių žmonių.Visi šoko ir buvo jau labai girti. Šokau kartu su Arnu, negalėjau jo paleisti, kitaip visai susileisčiau ant žemės. Netrukus ėmiau pastebėti, kad kai tik atsisukdavau į jį jis tik šypsodavosi žiūrėdamas į mane, aplink viskas sukosi ,bet staiga atrodė sustojo visas pasaulis, kai pamačiau Greta besibučiuojančią su Tajumi.
Tajui nieko nejaučiau,bet kažkodėl jausmas buvo tikrai pavydus. Labai supykau ir įsikniaubusi į Arno markinius nusitempiau jį link jų. Patebėjau keistą Tajaus žvilgsnį į mus ir tuomet įvyko tai ko aš tikrai nebuvau planavusi.
Mano ir Arno lūpos susilietė ir tai buvo tikrai keisto skonio kratinys. Buvo malonu ,bet tuo pačiu ir keista. Atsimerkiau ir pastebėjau įniršusią Gretą ir šalia jų stovintį Hugą ,bei labai daug žmonių žvilsnių į mus. Greit atsiplėšiau nuo Arno ir pastebėjau jo dar keistesnį veidą į mene.Tajus artėjo prie manęs ir pagriebęs mano ranką išsitempė nuo visų toliau .
-Kodėl tu pabučiavai Arną?-prirėmęs prie sienos kiek piktai klausė.
-Aš jo ne bučiavau,tai jis mane bučiavo ir išviso koks tavo suknistai reikalas?!-piktai leptelėjusi išsilaisvinau iš jo rankų ir nuėjau toliau prie Arno.
-Kodėl tu mane pabučiavai ?-negarsiai paklausiau Arno.-Mačiau kaip žiūrėjai į juos ,tad ...-nusuko žvilgsnį į kitą pusę ir vėl atsukęs į mane tarė.- Tau patinka Tajus ?-netikėtai paklausė .
-Ką?Man?Ne...aš jo net nepažįstu ...-greit pradėjau berti žodžius vieną po kito.
-Atsiprašau ,kad tave pabučiavau. -greit ištaręs šiuos žodžius apsisuko ir nuėjo nuo manęs .Pasijutau labai keistai.Kodėl Arnas taip sureagavo? Kodėl jis nuėjo ? Kur jis dabar ?Kilo daug klausimų ,bet netrukus juos išbaidė prie manęs priėjęs Hugas ir pradėjęs kartu su manimi šokti .
Viskas vyko labai keistai ,visi šokome, gėrėme, net aš , nes Hugui jau nebebuvo svarbu ką aš darau ,jis buvo per daug girtas uždrausti ar blaiviai mąstyti.Staiga Ana ir Edas pasišalino ,o Greta nuėjo prie Semo kuris buvo prie staliuko. Tajus ir Arnas dingo ,o mes su Hugu ir gal 30-čia žmonių likome šokti. Vieni nuėjo miegoti,kiti išvažinėjo namo ,o dar kiti nuėjo ilsėtis prie staliukų ar į miegamuosius antrame aukšte.
-Mes čia pasiliksime ar važiuosime namo ?-paklausiau Hugo jau vos pastovinčio ant kojų .
-Tik ne namo.. -sunkiai iššlemeno ir pažvelgė į mane .Jo akys buvo labai raudonos nuo nuovargio ir alchoholio ,tad nusprendžiau jį nuvesti į antrą aukštą miegoti.
Apsižvalgiusi aplink pastebėjau Arną sėdintį prie stalo ir nusprendusi nueiti prie jo paprašyti ,kad padėtų nuvesti Hugą miegoti ir parodytų į kokį kambarį galime eiti nuėjau prie jo.
-Arnai?-priėjusi prie jo padėjau ranką ant peties.
-M?-greit atsisuko į mane .
-Ar galėtum padėti ?-atsidususi paklausiau.
-Taip ,būtinai , kas nutiko ?-atsistojo nuo kedės ir pažvelgė į mane ir Hugą.
-Na man reikia jį nugabenti į antrą aukštą ,o aš viena net norėdama jo neužvesčiau ... Aš juk su bateliais ir smulkesnė už jį. -perkreipusi išraiška kalbėjau.-Padėsi ?-su viltimi pažvelgiau į jį.
-Tai aišku ,tau dar klausimas kyla ? Duokš jį man pavesiu.-greit nukėlęs nuo mano pečių Hugą pradėjo vesti link viršaus ,o aš sekiau jiem iš paskos.
Lipdama laiptais pagriebiau kokteilį ir eidama gurkšnojau.
Buvau tikrai girta ,galėjau tai jausti,bet trūko to jausmo kai tu nieko nebejauti... Norėjau to.
ESTÁS LEYENDO
Išgalvotas laikas
RomanceLaikas,tai gyvenimo momentas kuris lekia neapsakomai greitai ...tu tik vos spėji atsikelti ryte, žiūrėk diena jau baigiasi ,laikas miegoti ir vėl keltis ... viskas taip greit lekia... tie patys veidai ,tie patys tėvai ,draugai ar mokytojai ... viska...