Laikas,tai gyvenimo momentas kuris lekia neapsakomai greitai ...tu tik vos spėji atsikelti ryte, žiūrėk diena jau baigiasi ,laikas miegoti ir vėl keltis ... viskas taip greit lekia... tie patys veidai ,tie patys tėvai ,draugai ar mokytojai ... viska...
...Staiga Greta atsisuko į mane ir tiesiog paklausė. -Pažįsti Orestą Booth ?-šyptelėjusi klastinga šypsena pažiūrėjo į mane. -Pažįstu ,o kas ?-nenorom atsakiau. -Ne nieko. -ji tik šyptelėjo ir nusisuko. Giliai atsidusau ,nes supratau ,kad nederėjo man to jai atskleisti .
-O iš kur tu jį žinai ?-prilindusi arčiau paklausiau. -Na jis mano ex ,vakar skambino ,tad papasakojo apie tave ,jis tavęs ieškojo ,tad pasakiau ,kad esame Paryžiuje sakė atvažiuos ,nori susitikti tiek su tavimi, tiek su manimi. -kalbėjo žiūrėdama į mane. Atsilošiau kėdėje ir norėjau prakeikti save ,kad jai apie jį pasakiau ,bet gerai susitiksiu su juo ir išsiaiškinsiu ko jis nori iš manęs ,kad nepalieka. Nenorėjau sau gadintis nuotaikos ,tad tiesiog bandydama tai užmiršti grožėjausi vaizdu pro langą. Mačiau kaip Arnas suprato apie ką vyko pokalbis ,bet jis nesikišo ir labai tuo džiaugiausi.
Netrukus autobusas sustojo ir iš jo tūrėjome perlipti į "l'Open tour" autobusą kuris važiuos aplink Prancūziją prie įspūdingiausių objektų.
《《Po 4 valandų 》》
Buvau begalo patenkinta tuo ką mačiau ,buvome keliuose muziejuose , bažnyčiose ar prie eifelio bokšto . Viskas atrodė lyg pasakoje ,viskas taip gražu ,oras tiesiog pasaka ,daug prisipaveikslavome ir sužinojome daug dalykų apie Paryžių. Po ilgos kelionės visi vėl grįžome į senajį autobusą kuris tūrėjo mus nuvešti prie labai didelio ir prabangaus prekybos centro kuriame galėsime pabūti 3 valandas.
《《Prie prekybos centro 13:10》》
Visi išlipome ir susistoję į savo grupeles išsiskirstėm. Vieni ėjo pavalgyti ,kiti apsipirkti ,o mes ėjome tieisog pasivaikščioti aplink visą šį didžiulį pastatą. -Mes busim su jumis ,gerai ? -priėjęs prie mūsų tarė Semas. -Aišku. -šyptelėjo Arnas pažiūrėjęs į jį.
Greta ,Tajus ir Semas vis ėjo už mūsų ir šnekučiavosi tarpusavyje. Ana vis kalbėjo apie kažkokį vakarėlį kuris vyks penktadienį (dabar trečiadienis ),tad reikėjo suknelės. Pastato viduryje buvo didžiulė eglė kuri atrodė labai įspūdingai.
Nuėję į keletą parduotuvių išsirinkome kelis rūbų derinius ,nes čia jie kainavo beveik tiek pat kaip Niujorke ir buvo visai nepanašūs kaip ten, kas buvo tikrai įdomu ir kėlė norą juos pasimatuoti ir nusipirkti. Nusipirkau juodus su auksinėmis detalėmis aukštakulnius,trys labai senai trokštamus žiedus ir priėjusi prie vienos parduotuvės vitrinos pamačiau juodą, nerinuotu viršumi suknelę. Begalo norėjau jos. Įėjusi į parduotuvę pradėjau ieškoti savo dydžio,atradusi ėjau pasimatuoti.
Parduotuvėje buvau vien su Arnu ,kiti įšėjo į kavinę ,tad jaučiausi kiek laisviau. Arnas laukę manęs už persirengimo kabinos durų ,o aš rengiausi jos viduje. Kai jau buvau ją apsivilkusi nepasiekiau užtrauktuko nugaroje ,tad pakviečiau Arną. Jis įėjo ,užtraukė ir tada atsisukęs į mane neteko žado. -Wow! Su šia suknele atrodai tobulai ...-kalbėjo jis. -Kiek kainuoja ?-šyptelėjau ir pažvelgiau į jį. -Tik 880 eurų. ,-šyptelėjo. -Na man tai nėra "tik" ...atsek !-kiek suirzusi pasakiau.
Jis atsegė ir pažvelgė į mane per veidrodžio atspindį. -Dabar gali išeiti... Persirengiau į senus rūbus ir išėjau nepatenkinta... Kodėl viskas kas tobula turi tiek kainuoti ? Padėjau suknelę į vietą ir išėjau iš parduotuvės. -Eime į kavinę... -Kodėl nepirkai jos?-nustebęs pažvelgė į mane. -Aš negaliu įšleisti vien ant tos suknelės tiek pinigų. Neturiu tiek.-kalbėjau kiek nusivylusi.
Jis nieko nebesakė tik ėjo šalia manęs.Kai buvome jau šalia kavinės kurioje sedėjo visi kiti tolumoje pamačiau besiblašlantį Orestą. -Tu eik į kavinę ,aš tuoj ateisiu ,gerai?-šyptelėjau ir padavusi Arnui pirkinių maišus ir rankinę pažvelgiau toliau. -Kur eisi ?-nustebo. -Aš turiu pasikalbėti su Orestu,nesupyk, bet reikia užbaigti visas tas nesąmones. -Aš eisiu kartu!-pasakė užtikrintai. -Prašau...Palik viską tai man... Pažvelgiau į jį pasitikinčiu žvilgsniu ir nuėjau nuo jo.Išgirdau sau iš už nugaros šuksnį kuris tarė mano vardą.Prie manęs pribėgo Greta ir pradėjo eiti kartu su manimi.
Ji tylėjo nieko nesakė. Pastebėjau,kad Orestas pamatė mane ir pradėjo eiti greičiau. Tuomet aš išsigandau...
Ups! Gambar ini tidak mengikuti Pedoman Konten kami. Untuk melanjutkan publikasi, hapuslah gambar ini atau unggah gambar lain.