Išgalvotas laikas

63 Skyrius

...
Ji gulėjo ant lovos ir skaitė knygą. Kai pakėlė akis į mane, pradėjau kalbėti.
-Aš važiuoju pas Lorą ,gal nori kartu ?
-Tu gi negali važiuoti. Neturi raktelių ir telefono. -kalbėjo bejausmiškai.
-Mama leido ir atidavė beveik viską ką buvo paėmę. -šyptelėjau ir iškėlęs raktelius į viršų tariau.
-Rimtai?!-pašoko iš lovos.-Jie tave išleido ??
-Tėtis ne ,bet mama taip. -nusijuokiau.
-Gerai tuoj apsirengsiu ir galėsim važiuoti. -šyptelėjo ir įbėgo į rūbų spintą ieškoti ką apsirengti.

-Žadu važiuoti į restoraną su ja ,tad tu nieko prieš jei pasiliksi su Hugu?
-Aišku ne,man ir su juo bus linksma jei tik jis norės su manimi būti. -šyptelėjo maudamasi džinsus.
Susirišo plaukus ir apsimovusi striukę ,bei batus išėjo kartu su manimi į lauką. Sėdome į mašiną ir važiavome link gėlių kiosko mieste ,o tik po to iki Loros ir Hugo namų.

《《Loros POV》》

Kai baigėsi filmas stojausi nuo sofos ir ėjau į virtuvę daryti kažką vakarienei. Išsitraukiau maisto produktus ir išsidėliojau juos ant stalo. Jau norėjau pradėti  daryti, bet pasigirdo durų skambutis. Nežiūrėdama kas už durų priėjau prie jų ir atidariau jas.
Tik pamačiusi kas tai atrodė tuoj pradės trūkti oro. Širdis ritosi į kulnus ir tuoj pradėjo šokynėti iš laimės. Norėjau šokti į jo glėbį ir pabučiuoti ,bet susivaldžiau ir bejausmiškai žiūrėjau į Arną.
-Čia tau...-ištiesęs gėles tarė liūdnu žvilgsniu į mane.-Galim užeiti? Aš noriu su tavimi pasikalbėti ?

Aš jam nieko nesakiau tik pasitraukiau nuo durų ir įleidau juos į vidų. Netrukus iš viršaus nusileido ir Hugas .Pasisveikino su Arnu ir Frėja. Jie abu pasišalino ir paliko mus vienus.
-Apie ką norėjai pasikalbėti ? -merkdama gėles klausiau.
-Kaip jautiesi ?-netikėtai paklausė.
-"Puikiai!"-parodžiau kabutėse.
-Aš labai tavęs pasiilgau. -priėjo arčiau manęs ir bandė apkabinti.
Aš jį atstūmiau ir tuomet pajutau kažką širdyje kas plyšo pusiau.
-Tu man nerašei ,nieko nepasakęs išėjai ,palikai ,galvoji man nebuvo skaudu ? Ką aš turėjau galvoti ?-kalbėjau vos tardydama ašaras.

-Aš...
-Tu galvoji ,kad aš laiminga turiu būti ,kad išėjai po mūsų nakties nieko nesakęs ,visą savaitę nerašei ,o dabar ateini,atneši kažkokių gėlių ir galvoji viskas man gerai ??-nutraukiau jį ir nusivalydama bėgančią ašarą tęsiau.
-Aš negalėjau nieko pakeisti... Man atėmė telefoną ,mašinos raktelius, neleido niekur išeiti iš namų... Visą savaitę buvau namuose ir negalėjau iškišti kojos net iš kiemo...-pasako jis .
-Ką??-pasimetusi tariau.
-Aš negalėjau tau atrašyti, negalėjau atvažiuoti ir pasakyti kas vyksta ...Frėjai buvo taip pat draudžiama bendrauti su bet kuriuo iš jūsų.

-Tavo tėvai tokie griežti ??
-Tik tėvas ir tai dabar turėtum džiaugtis, kad galėjau atvažiuoti... -kalbėjo labai liūdnai.
Aš nebegalėjau kentėti ,tad šokau jam į glėbį ir sugriebusi už jo veido pradėjau bučiuoti. Begalo stipriai apkabinau ir buvau tuo metu pati laimingiausia. Buvau pasiilgusi jo tvirto kūno ir minkštų lūpų.
Jis šypsojosi ir vis spausdamas mane į savo glėbį bučiavo.

-Eik susiruošk nuvažiuosime į restoraną. -šyptelėjo.
Aš nieko jam nesakiau tik nubėgau laiptais į viršų ruoštis. Apsimoviau nude spalvos gan ilgą ,aukštu liemeniu sijoną ir liemenėlės tipo maikutę ,pasiėmiau nude spalvos aukštakulnius ir viską apsimovusi pradėjau dažytis. Pasidariau švelnų makiažą ir išsitiesinau plaukus. Užtrukau gal valandą ,tad pradėjau skubėti ,nes jau gan vėlu ,o ir Arnui turbūt jau nusibodo manęs laukti.

Pagriebiau nude spalvos ilgą paltą ir išėjau iš kambario. Lipdama laiptais pajutau kiek vėsesnį orą apačioje ,tad pasidarė labai neramu ,kaip išbusiu lauke.
-Aš jau pasiruošusi !-sušukau nulipusi į apačią.
-Wow !-nustebo Arnas atėjęs iš svetainės pusės.-Labai gražiai atrodai. -šyptelėjo ir pabučiavęs man į lūpas paėmė už rankos ir pradėjo vestis į lauką.

-Tu nesušalsi ?-sustodamas prie durų susirūpino Arnas.
-Jei ir sušalsiu ,sušildysi. -šyptelėjau ir uždariusi namų duris ėjau link jo mašinos.
Jis sekė mane .Įsėdome į automobilį ir pradėjome važiuoti .

《《Po 1 valandos》》

Sustojome prie didžiulio ir prabangaus restorano .