Išgalvotas laikas

48 Skyrius

..
Arnas  žiūrėjo į mane toks įniršęs ir nieko nesakė kaip tik trenkė į stalą ir išėjo iš virtuvės.Priėjęs prie durų pradėjo rengtis ir išsiveržė lauk.
-Semai,Tajau !-sušukau ir įbėgau į svetainę.
Jie greit sužiuro į mane ir pakilo nuo sofos.
-Sulaikykit Arną kol jis kažką blogo neiškrėtė. -vis dar verkdama tariau .
Ana greit pakilo nuo kedės ir priėjusi prie manęs stipriai apkabino.

-Viskas bus gerai. -šyptelėjo ir nušluostė man ašaras ji.-Žinai kas tas vaikinas?
-Orestas, mano buvęs.. Tas kur pasakojau.
Ji suprato apie ką aš, mes stovėjome apsikabinusios ,kai staiga į mūsų namelį įėjo tamsių plaukų mergina.
-Sveikos ...-persigandusiu veidu žiūrėjo į mus.-Aš galiu šiek tiek pas jus pabūti ,nes ten vyksta tikras karas ?-nedrąsiai paklausė.
-Aišku gali. -šyptelėjau jai ir nusivedžiau į svetainę.
-Sveika ,aš Nina. -šyptelėjo Frėjai ir padavė ranką.
-Malonu susipažinti aš Frėja ,Arno sesuo. -kiek keistai pažvelgė į ją.

-Pagaliau susipažinau su tavimi. -nusišypsojo.-Tai kuri iš jūsų Lora dėl kurios Arnas taip pyksta ?-nusijuokė .
Nedrąsiai pakėliau ranką ir pažvelgiau į ją.
-Ji mano sesuo. -perbraukęs ranką per plaukus tarė Hugas.
-Dabar žinosiu HUGAI. -pabrėžusi jo vardą tarė.
-Jūs pažįstami ?-pasimečiau.
-Na... Edas ,Hugas ,Greta ,Tajus ,Semas ir Arnas yra mano klasiokai tai tikrai taip. -šyptelėjo.
-Aišku ...-nutęsiau.

Stojo tyla ,tad į mano galvą vėl atėjo mintis kas gali vykti jų namelyje. Apsisukau ir neiškentusi apsimoviau striukę ,batus ir išėjau lauk. Nina bėgo man iš paskos kartu su Hugu.
-Nederėtų mums ten eiti...-tarė ji.
-Grįžkim!-įsiterpė Hugas.
-Aš tiesiog nenoriu ,kad kas susižalotų...
Priėję arčiau namelio jau galėjau girdėti riksmus,tad nieko nelaukusi įėjau į vidų.

Visi jie buvo priešais laukinių durų kambaryje. Atidariusi jas ,pajutau visų žvilgsnį į mane.
Greta sedėjo lovoje visiškai nuoga ,paklode prisidengusi savo grožybes. Arnas stovėjo prie Tajaus kuris jį laikė,o Orestas prie Semo.
-Einam. -ramiai tariau ir pažvelgiau į Arną.
Jis net nejudėjo.
-Greičiau!-sušukau.
Arnas buvo toks įniršęs kokio dar gyvenime nebuvau mačiusi...

-Aš nepaliksiu šio mulkio net nesužaloto !-sušuko ir pradėjo veržtis per Tajų.
-Arnai prašau eik su manimi !- sušnirpščiau nosimi.
-Tas idijotas turi žinoti su kuo turi reikalą !-vis veržėsi per Tajų.
-Eik su ta kekšyte lauk nereikalingi mums jūs!-sušuko Orestas pažvelgdamas į Arną.
-Tu net nežinai su kuo prasidėjai!-nustūmęs Tajų į šoną lipo per lovą ir prirėmęs Orestą prie sienos pakėlę ranką trenkti ,bet sustojo ir paklausė.
-Ar dar lysi prie mano merginos?!
-Kokios dar merginos?-suprunkštė Orestas.

-Lora mano mergina jei nežinojai !-sušuko .
-Uuu...o ką aš sakiau?Ji jau dabar kekšė!-sušuko ir pradėjo juoktis.
Arnas smarkiai atsiduso ir iš visų jėgų užsimojęs trenkė Orestui prie ausies į sieną tuo pačiu sučiupdamas jo ranką ir užlengdamas ją laužė,kad skaudėtų.
-Tik tiek tesugebi?-per skausmą paklausė Orestas Arno.
-Klausiu paskutinį kartą!-sušuko.-Ar lysi prie Loros?!

-Arnai prašau einam. Užteks!-priėjusi prie jo pažvelgiau jam į akis ir palietusi jo kūna pajutau koks jis įsitempęs.
-Nenorėk ,kad išmalčiau tau snukį!-sušuko ir koja spyrė jam į pilvą ignoruodamas mane.
Orestas tiesiog susmuko žemėje.

-Dar kartą pavadinsi Lorą kažkaip negražiai ar bent paliesi ją tūrėsi daug didesnių problemų nei manai!-sušuko ir pažvelgė į Gretą.-O tu kaip visada buvai tokia ir liksi pasileidusi šliundra. - Arnas pažvelgė į ją ir pasakė tai tiesiai jai į akis .
-Orestai!-sucypė ji.-Ar girdi kaip jis mane vadina???

-Tai tiesa. -suprunkštė Arnas.
-Lora irgi kekšė,ne tu viena tokia. -prakalbo Orestas ir pažvelgė į Gretą.
-Aš tau sakiau jos taip nevadinti!-sušuko Arnas ir priėjęs prie jo trenkė iš kumščio į veidą.

-Arnai !Prašau einam!-jau nebeiškentusi išsitempiau jį iš kambario. Gausiai verkiau siaubingai nervindamasi.
Arno krumpliai buvo kruvini, o vietomis pamėlę nuo smūgių.
-Kodėl tu jį mušei?-gausiai verkdama klausiau.
-Tu ką norėjai,kad jis tave toliau taip vadintų ir nepaliktų ramybėj?
-Jis dabar tavęs tikrai nepaliks ramybėje,o tuo labiau manęs. -verkiau žiūrėdama į jį.-Tu jo nepažįsti...

Arnas norėjo man atsakyti,bet iš kambario pasigirdo šūksnis...