Išgalvotas laikas

27 Skyrius

...bet jis man parūpino vietą ir skrisiu su jumis kartu. -nudžiugo.
-O!Tai labai šaunu. -šyptelėjau.
Mes dar daug kalbėjomės kai aš pakilau nuo krėslo ir paklausiau:
-Kur čia tuoletas?
-Eime ,aš tau parodysiu. -pagaliau išspaudęs šypseną, nuo kėdės pakilo Arnas ir nupedino link kambario išėjimo.
Jis ėjo pirmas,o aš ėjau jam iš paskos,kai staiga sustojome prie durų kurias pravėrus matėsi vonios kambarys.

Aš įėjau į ją,o jis liko koridoriuje.
Greit atlikusi visus savo reikalus ir pasitaisiusi makiažą išėjau iš vonios.
-Eime į mano kambarį,nes nemanau ,kad gera mintis būtų jiems trūgdyti. -prikando lūpą laikydamas juoką.
-Kas čia tokio juokingo?- suprunkščiau.
-Na katik susipažino, o abiejų akys jau baisiai spindi. - išsišiepęs tarė. - Keista kad mūsų tėvų keliai susitiko ir mes susitikome nebe tik mokyklos ribose.
-Na tikrai taip, bet ar tau neatrodo keista?

Kai Arnas norėjo kažką sakyti išgirdau mamos šūksnį iš apačios ,kad jau važiuojame namo,tad teko eiti.
- Keista kas? - nepaleisdamas manęs rimta veido mimika klausė.

Supratusi, kokią nesąmonę pradėjau kalbėti, papurčiau galvą nutraukdama mintis.
-Gaila ,bet turiu eiti.. -šyptelėjau ir užsikišusi plaukus už ausų jau norėjau eiti ,kai jis sulaikė mane už rankos ir prisitraukė arčiau.
-Šiandien nerealiai gražiai atrodai. -šyptelėjo tardamas lyg niekur nieko.
-Na ačiū...-pajutusi kaip mano žandai rausta nusukau veidą į šoną.
-Eime į apačią palydėsiu. -šyptelėjo.
Lipdami laiptais jis vis kažką murmėjo sau panosei ,kai neiškentusi paklausiau.

-Kažką sakei ?
-Ammmm...naaaa... gal norėtum ,kad ryt iš ryto tave pasiimčiau ir kartu važiuotume į mokyklą ,nes vienam kažkaip liūdna ?-kiek nedrąsiai paklausė manęs.
-Gerai. -greit atsakiau ir pajutau kaip į mano ranką yra įdedama mažą dėžutė.
Nežiūrėjau kas joje tik laikiau rankoje ir stengiausi nepamesti. Greit iš viršaus nulipo ir Hugas su Frėja.

Mes apsirengėme ir atsisveikinę išėjome iš namo ,įlipome į mašiną ir važiavome namo.
Visą kelią jaučiausi kiek keistai .Prieš išeinant Arnas mane apkabino, pasiūlė kartu važiuoti į mokyklą ir elgėsi labai mandagiai .Jaučiausi labai keistai(pasikartosiu) lyg jis man patiktų .Bet ne!To negali būti . Jis tik eilinis mergišius, kuris taip elgiasi su visom. Jam aš niekada nepatiksių ,tad reikia jį tiesiog pabandyti užmiršti.

Rankoje dar laikiau tą mažą dėžutę ,tad sumaniusi ją praplėšti ir pažiūrėti kas viduje,taip ir padariau.
Joje buvo mažas lapelis kuriame buvo parašyta " Ryt lauksiu tavęs prie tavo namų 03:40 ,Arnas" Iš karto susimąsčiau apie savo namus .Iš kur jis žino kur aš gyvenu? Na,bet tiek to nesvarbu. Nustūmusi tas nereikšmingas mintis į šoną tiesiog žiūrėjau pro langą, kai visai nesitikėdama to, gavau žinutę nuo Oresto. Jis ir vėl man pradeda rašyti...

Peržiūrėjau žinutę(koliaže) ir tikrai užpykau ant Klaros(bff iš Londono)... Kodėl ji jam pasakė kur aš? Jau buvau jį pamiršusi ,o dabar viskas iš naujo.
Likusį kelią iki namų žiūrėjau pro langą ir tiesiog stengiausi negalvoti apie nieką, kai tik įvažiavus į kiemą ,telefono ekrane pamačiau Oresto vardą. Šį kartą jis skambino.

Tikrai nežadėjau atsiliepti ,tad įsikišusi telefoną į palto kišenę, išlipau iš mašinos ir greit nuėjau į namus ,nes lauke buvo labai šalta. Nusirengiau ,pagriebiau telefoną ir nuėjau į savo kambarį. Nusistačiau žadintuvą 02:50 ir nupedinusi į vonią pradėjau ruoštis kelionei. Nusimaudžiau, reikiamą makiažą ir dar kelis daiktus susidėjau į mažą lagaminėlį  ir nuėjau miegoti.
<22:55>...

《《Rytas 02:50》》

Tas nelemtas žadintuvas ... Greit išjungiau jį ir pramerkusi akis beprotiškai nenorėjau niekur eiti ,norėjau tik gulėti toje šiltoje lovoje ir nieko nedaryti. Sunkiai ,bet išsiropščiau iš lovos ir nuėjau į vonią. Įsiungiau šviesą ir pamačiusi save veidrodyje tikrai nustebau. Veidas buvo ištinęs ir iš neišsimiegojimo atrodė klaikiai. Pasiėmiau makiažo ir pradėjau maskuoti visą tai ,užtrukau 30 minučių ,greit nubėgau iki spintos ir pradėjau ieškoti ką rengtis .

Išsitraukiau pilką "Adidas " džemperį , mėlynus ,plėšytus džinsus ir baltus "adidas" kedus. Viską apsimoviau ir atsistojusi prieš veidrodį pradėjau rištis plaukus . Viską dar kartą persižiūrėjusi ir  susirinkusi lipau laiptais į apačią tempdama lagaminą sau už nugaros  pastačiau jį prie durų ir pati nuėjau į virtuvę kurioje jau sedėjo Hugas ir valgė įvairius sumuštinius su vaisiais.

Įsipyliau vandens ir prisėdusi prie jo taip pat valgiau, kai jis paėmė telefoną ir pradėjo kažkam skambinti.
-Kam skambini?-greit paklausiau.
...