Išgalvotas laikas

13 Skyrius

... kai einant sutikome tą pačią merginą iš užvakar vakaro.
-Sveika ,Ana. -priėjęs prie jos nusišypsojo Hugas.
-Sveikas. - taip pat šyptelėjo ir apkabino jį.
Sustojo ties manimi ,bet taip pat apsikabino.
-Į kokią mokyklą einat ?-pradėjusi eiti kartu su mumis prakalbo.
Hugas kažką jai pasakė ,bet aš  nesįstengiau išgirsi per pravažiuojančią mašiną.
-Aš taip pat į ją einu. Turbūt jus būsimi naujokai. -šyptelėjo ir priėjo prie manęs.-Na ką busime dabar kaimynės. -apkabino mane per petį linksmai tarusi.
-Tai jau tikrai. -šyptelėjau ir daugiau nieko nebesakiau.

Ėjome tiesiu keliu iki pat galo ,kai staiga pasukome į dešinę pusę ir jau galėjo girdėtis žmonių balsai ,didelis garsas , triukšmas ir daugybę žmonių aplink mokyklą.
Kadangi lauke buvo dar tamsu, nemačiau ryškių žmonių veidų , aplinkos ar kas dėjosi aplink .
Staiga privažiavo labai gražus, pilkos spalvos BMW markės automobilis  iš kurio išlipę keturi vaikinai atkreipė visų dėmesį į save.

Ana pribėgo prie visų jų apsikabino, pasisveikino ir palikusi mane ir Hugą vienus nuėjo kartu su jais. Hugui reikėjo į vieną pastatą ,o man į kitą ,tad net nieko ne pasakęs nuėjo į jį ,o aš nuėjau iš Anos ir tų keturių  vaikinų paskos. Man dabar tūrėjo būti matematikos pamoka su auklėtoja ,tad pasižiūrėjusi į kokį kabinetą eiti patraukiau link jo...
Užlipau Į trečią aukštą ir nuėjau ten kur man ir reikėjo .Sustojau prie kabineto ir laukiau kol pasirodys mokytoja ,kai pagaliau pradėjo rinktis ir kiti.Stovėjau nebe viena .Kažkas nutiko koridoriaus gale ,tad visi šalia buvę mokiniai pradėjo šnabždėtis tarpusavyje ,o aš pakėliau akis ir pamačiau tuos pačius keturis tikrai labai gražius vaikinus ir Ana einančia šalia vieno iš jų.

Negalėjau patikėti savo akimis ,bet tarp jų ėjo ir Tajus. Tas keistas jo žvilgsnis į mane privertė pasijausti kaltai dėl kažko ko nepadariau. Tarp grupėje ėjusių žmonių, ėjo ir tas pats  vaikinas, kuris pastūmė Ana aną vakarą. Buvo keista ,bet Ana sustojusi prie manęs pasibučiavo su juo ir pamojusi jam ranka priėjo prie manęs.

-Ką čia veiki?-kiek nustebusi paklausė.
-Na man čia pamoka,jei neklystu. -žvilgtelėjusi į tvarkaraštį pasakiau.
-Man dabar matematika ,mokytoja yra mūsų auklėtoja,tad jei tau rimtai čia pamoka mes busim ne tik kaimynės ,bet ir klasiokė. -kalbėjo labai linksmai ir tai man kėlė nuotaiką.

-Galiu kai ko paklausti?-kiek nedrąsiai pažvelgiau į ją ir užsikišau plaukų sruogą už ausies.
-Aišku gali. -šyptelėjo ir žiūrėjo į mane.
-Kas tie keturi vaikinai?-paklausiau ir sukryžiavau rankas ties krūtine,nes pasijutau keistai.

-Na kaip čia pasakius. Vienas iš jų yra mano vaikinas kurį jau matei šeštadienį.-kiek suglumusi kalbėjo.-O visi kiti ,tarp jų ir mano vaikinas yra populeriausi vaikinai mokykloje. apie juos kalba visi .Merginos dėl jų tiesiog pakvaišusios .-kalbėjo labai ramiai dėstydama mintis.
-Jei jis tavo vaikinas kodėl tave pastūmė ?-domėjausi.
-Aš kalta...jį supykdžiau ,nes kaltinau išdavyste nors to nebuvo. Jau susitaikėme viskas gerai ,bet tavo broliui geruoju nesibaigs ,dėl to labai bijau. -kalbėjo susirūpinusi.
-Tikiuosi viskas bus gerai ... Jis tik gynė tave.. - liūdnai bet ir pykdama pasakiau. Buvau nusivylusi..

Suskambo skambutis ir prie mūsų priėjo mokytoja ,kaip spėju naujoji mano auklėtoja. Ji buvo aukšta, graži, garbanotų plaukų ir begalo elegantiškų judesių. Kvepėjo neapsakomai skaniai, o balta šypsena atrodė begalo nuoširdi.
-Labas rytas,tu ta naujokė?-priėjusi prie manęs prakalbo ji.
-Taip...-nedrąsiai tariau ir pažiūrėjau į ją.
-Gerai ,tuomet eime į klasę turiu tave pristatyti kitiems ,-šyptelėjo ir pagriebusi man už rankos nusivedė į klasę.

Ana ir kiti mokiniai nuėjo į savo vietas ,o aš taip ir likau stovėti klasės priekyje.Jausmas ? Jis buvo tikrai baisus .Visi į tave žiūri ,o tu stovi ir žiūri į visų veidus, kurie tau atrodo labai nepažįstami. Net nežinai ką pasakyti, o visi iš tavęs kažko tikisi..