Išgalvotas laikas

39 Skyrius

...tada aš išsigandau .
Greta mane lyg sulaikė nors aš nesipriešinau ,o Orestas priėjo prie manęs ir paėmęs už mano rankos pažvelgė į Gretą.
-Paleisk ją ir dink iš kur atėjus !-piktai pažvelgė į Gretą.
-Ką ???Aš tau pasakau kur Lora ,o tu net nepasakei ačiū. -atsiduso.
-Ačiū ,o dabar dink!-piktai dėptelėjo.
Greta tik sukryžiavo rankas ties krūtine ir nuėjo. Likome vieni du su Orestu.

-Eime į kokią kavinę. -ramiai tarė ir paėmęs už rankos pradėjo mane vestis kartu.
Bandžiau paleisti jo ranką ,bet jis tik laikė ją suspaudęs ir nepaleido.
-Ko tau reikia iš manęs ?-paklausiau neiškentusi.
Jis nieko nesakė tik greit pasukęs į dešinę nuėjo į pirmą pasitaikiusią kavinę ,pasodino prie nuošaliau stovinčio staliuko ir užsakė du kavos ,net ne paklausęs ar noriu . Buvo tikrai nemalonu sedėt su juo.

-Greičiau sakyk ko nori ,aš nežadu čia su tavimi būti. Dešimt minučių ir einu savo reikalais !-piktai kalbėjau.
-Tylėk !-sušuko ir trenkė kumščiu į stalą tuoj apsižvalgydamas.
Jaučiau kaip visi žmonės buvę šalia atkreipė dėmesį į mus.Jaučiausi klaikiai.
-Kas tau darosi?-dėptelėjau.
-Kas man darosi??Tai kas tau darosi? Pabėgi į kitą šalį net ne pasakiusi kur ,ne atsisveikini ,susidedi su nebūtais vaikinais kurie atsiliepinėja į tavo skambučius ir tu dar sakai kas man darosi?-kalbėjo būdamas labai įniršęs.

-Mano gyvenimas ,darau ką noriu ,tad neaiškink man !-piktai žiūrėjau į jį.-Visą gyvenimą susidėdavai su kitom tūrėdamas mane, net paskutinę dieną, kai išsiskyrėm buvai su kita ,manai tai normalu ?-nelaukdama jo atsakymo tęsiau.-Koks tu apgailėtinas...
Jau norėjo kažką sakyti ,bet priėjo padavėja ir nutraukė jį.
-Prašau tai jūsų kava. -šyptelėjo padavėja mums.
-Ačiū. -prikando lūpą ir pažvelgė į ją.
Ji tik nusišypsojo ir nuėjo.Tai mane vedė iš proto ,viduje buvau pikta netūrėjau kantrybės tokioms jo nesąmonėms, mane tai tiesiog vedė iš pusiausvyros.Jis kabino visas iš eilės ,manė esąs pats patraukliausias nors taip nebuvo .

-Ko tu mane čia pasikvietei ?-rimtai paklausiau ir pakilau nuo stalo.
-Sėsk!-sušuko.
...
Nenorėjau ,kad žmonės į mus žiūrėtų kaip į idijotus ,tad paklūsau jam. Jis lėtai gėrė kavą ir net nesiruošė man kažką sakyti.
-Pasiimk Gretą ir gerkit kavytę abu čia susisėdę aš neturiu tam laiko!
-Tu nesupranti kaip aš tave myliu ...-kalbėjo įskaudintu žvilgsniu.
-Aš netikiu tavo paistalais !Man neįdomu ką tu myli ,o ko nemyli ,man neįdomu su kuo tu bendrauji ar kas tau yra ,aš nebenoriu apie tave žinoti nieko ,tu man esi ir liksi niekas !-atsistojau nuo stalo ir nuėjau.

Jis nepaliko manęs ramybėje ,priėjo ir paėmęs už rankos nusitempė atgal prie stalo.
-Kas aš tau žaisliukas,kad gali mane tampyti kur panorėjęs?
-Suprask mane ,aš noriu būti su tavimi kartu ...
Giliai atsidusau ir supratau ,kad ši diena man tapo visiškai sugadinta.
-Ką man padaryti ,kad paliktum mane ?-ramiai paklausiau.
-Nepaliksiu tavęs jokia kaina ! Grįši į Londoną ir būsi su manimi kartu ?-šyptelėjo.
-Niekada !-piktai dėptelėjau.

-Tu esi pats šlykščiausias padaras žemėje!Bet kuri mergina trokšta būti su manimi ,bet aš nesileidžiu ,nes galvojau tave susigrąžinsiu ,o dabar tapai šūdo gabalas ,bet šiaip ir buvai tik niekada to nesakiau . Niekada ne tūrėsi vyro ,vaikų ir gero gyvenimo ,tu busi paskutinė kekšė kuri tik lips ant visų ir eis visais iš eilės bei netūrės laisvės !-sušuko ir nuėjo nuo stalo.

Atrodo širdis plyšo pusiau. Nors jis man nieko nereiškė buvau begalo įskaudinta. Ašaros bėgo upeliais. Makiažas nusivalė ir viskas kas buvo gera nusidažė blankiomis spalvomis. Žmogus kurį kažkada mylėjau privertė mane pasijusti kaip šiukšlei iš savartyno. Jis net nesumokėjo už kavą kurios nei jis, nei aš neišgėrėme.
Padėjau ant stalo dešimt dolerių ir nuėjau tiesiai į tualetą prisidengdama veidą nuo kitų. Gailėjausi ,kad ėjau su juo susitikti jis sugadino visą dieną, mane įskaudindamas ir palinkėdamas tik pačio blogiausio. Norėjau išnykti ,bet teko stotis iš liūdėsio liūnos ir eiti toliau...