Išgalvotas laikas

61 Skyrius

...
Pati nesupratau,bet staiga pajutau kažką pilvo pačioje. Tai buvo Arno ranka kuri vis leidosi žemyn.
-Palauk. -sustabdžiau jį.
Jis tik pažvelgė į mane.
-Aš nežinau kaip man elgtis...- nedrąsiai tariau.
-Tiesiog atsipalaiduok ir mėgaukis tuo. -šyptelėjo ir pabučiavo man tiesiai į kaklą.

Jis pakišo ranką man po maikute ir lėtai vos liesdamas kūną pirštais leidosi žemiau.Jausmas buvo tiesiog nepakartojamas. Po kūną lakstė tūkstančiai įvairių šiurpuliukų kurie mane privertė įsitemti ir sugniaužti į ranką pagalvę buvusią šalia. Jis lėtai nusmaukė mano šortukus ir numetęs į šoną pradėjo masažuoti apatinę kūno dalį. Tai mane tiesiog vedė iš proto. Mano nugara pakilo į viršų. Aš truputį prasižiojau ir išleidau gilią aimaną kas nuskambėjo labai garsiai.

-Šaa...-tarė Arnas sukrizendamas ir pabučiavo man į lūpas taip pritildydamas mane.
Aš neriausi iš kailio. Buvo begalo gera ,bet nenorėjau per daug toli nueiti ,tad suėmiau už jo rankos ir atsisėdau ant lovos nuleisdama kojas žemyn.
Pagriebiau chalatėlį pakabintą šalia lovos .Apsimoviau jį ir pagriebusi šortukus šalia lovos nuėjau į vonią.

《《Arno POV》》

Lora tik atsistojo ir nuėjo į vonią. Nesupratau kodėl ? Gal jai kažkas nepatiko ar aš kažką netaip padariau? Gulėjau lovoje ir žiūrėdamas į vonios duris galvojau... Ji labai ilgai iš jos neišėjo ,bijojau ,kad jai kas nors nutiko ,tad pakilau nuo lovos ir tyliu, bet greitu žingsniu nuėjau prie vonios durų ir pabeldęs į jas palaukiau kol ji mane įsileis Išgirdau atrakinimo garsą ir taip supratęs ,kad galiu užeiti atidariau duris. Ji sedėjo ant vonios krašto ir pasirėmusi rankomis galvą žiūrėjo į grindis.

-Kas nutiko?-kiek išsigandęs paklausiau jos.
Ji tylėjo.
-Ar kažką netaip padariau? Tau nepatiko??-klausinėjau,bet ji tylėjo.
-Gerai ,supratau ...-tariau ir išėjęs iš vonios pradėjau mautis kelnes.
Nusimoviau Hugo maikę ir apsimovęs savo džemperį ir džinsus ,bei batus norėjau išeiti ,bet ji išėjo iš vonios ir sukryžiavusi rankas atėjo link manęs.
Ji priėjo ir apkabino mane .

-Viskas gerai ...-tyliai tarė ji .-Aš tiesiog
bijau tave nuvilti ar padaryti kažką netaip. Bijau būti per bloga tau ,aš net nepatyrusi esu tokių dalykų.
-Taip tik dar geriau ...-tariau nutraukdamas ją.
-Bijau ,kad man bus gėda vėliau pažvelgti į tave ,bijau ,kad tau atsibosiu ir tu mane išduosi su kita ,bijau tave mylėti taip ,kad nebijočiau nieko tau parodyti ar pasakyti...

-Aš tau pažadu ,kad niekada gyvenime nepaliksiu ir neišduosiu su kažkuo kitu. -tai tariau jai ir apkabinęs stipriau priglaudžiau savo lūpas jai prie galvos.
Kažkodėl ji pradėjo verkti ir atsiplėšusi nuo manęs tiesiog atsigulė į lovą ir nieko nesakė.
Nusimoviau batus ir nuėjau pas ją. Atsiguliau šalia ir apkabinau ją . Jaučiau kaip jos širdis daužosi lyg pašėlusi ir tai mane kažkodėl labai skaudina.

-Pameni tą dieną kai mes buvome Semo vakarėlyje ,gulėjome ant žemės,buvome susikibę rankomis ir buvome labai laimingi ?-tariau jai.
-Turbūt buvau girta ir to tikrai nepamenu...-ramiai tarė ji ir išspaudusi šypseną užsimerkė.
Neužilgo jos kūnas atsipalaidavo ir ji užmigo. Galvojau labai daug ir apie viską ,norėjau pasikeisti ,nes daugiau negaliu jos skaudinti ,noriu ,kad ji būtų begalo laiminga ir aš taip tikrai padarysiu. Užsimerkiau ir užmigau. Šalia jos tai padaryti buvo yoc lengva.

《《Rytas》》

Pramerkiau akis nuo skambančio telefono kelnių kišenėje ,tad greitai jį pakėliau nenorėdamas prižadinti Loros .
-Kur esi ?!-pasigirdo piktas tėvo balsas telefone.
-Koks skirtumas ?-tariau.
-Frėjos į savo nesąmones nekišk ir tuč tuojau ją parvežk namo, kitaip ...
-Gerai!-nutraukiau tėtį ir padėjau ragelį.

Jis vieną dieną man tikrai sugriaus gyvenimą neleisdamas su niekuo bendrauti ir daryti visiškai viską ką noriu. Kad Frėjai būtų gerai turėjau keltis iš lovos ir važiuoti namo. Nuėjau į Hugo kambarį ir pažadinęs Frėja liepiau jai apsirengti ir greičiau važiuoti namo. Ji viską padarė ir išėję tyliai iš jų namų sėdome į mašiną ir važiavome namo.
...