Išgalvotas laikas

49 Skyrius

..
-Lora!-sušuko Greta.
-Neik...-tarė Arnas ir pačiupo man už rankos sulaikydamas mane.
Ignoravau Arną kaip mane ignoravo jis ir nuėjau į kambarį pas ją.
-Ar tu žinojai,kad Arnas yra labai blogas lovoj? Jis net nepamalonindavo manęs. Savanaudis!-sušnypštė Greta.-Tu tą patį gali pasakyti apie jį,ar ne?
-Tik tą tenorėjai pasakyti?
Arnas norėjo praeiti pro mane ,bet aš ji laikiau rankomis sau už nugaros.
-Beto jis yra mergišius, kiekvieną savaitę turi bent po keturias kales. -neryškiai apsilaižė lūpas ir pažvelgė į mus.

-Baigei?!-netikėtai suirzęs tarė Arnas.
-Aš turiu dar daug ką pasakyti apie tave ,galit eiti, manau Lorai bus įdomu sužinoti ir pati susiras mane !-šyptelėjo Arnui.
Aš nieko nesakiau tik apsisukusi išėjau iš namelio. Paskui mane ėjo Hugas.

《《Arno POV》》

Mačiau kaip Lora išeina ,bet aš to nesiruošiau taip palikti . Negana to Greta pradeda man griauti gyvenimą, Lora ja tiki.
-Tegul kalba ji ką nori ,einam į lauką. -prakalbo Semas ir bandė temti mane nuo Gretos kambario.
-Ne !-sušukau ir pastūmiau jį.-Kodėl tu kalbi tokias nesamones Lorai ?-priėjęs prie Gretos tariau.
-Ei tu ! Nelysk prie jos ir dink iš šio namo !-nuo žemės atsistojęs prakalbo Orestas.
-Gerai dingsiu ir tik todėl ,nes pats to noriu !-sušukau.-Šlykštu į jumis tokius žiūrėti ir iš viso tu čia ne turėjai būti .
-Jis mano ir Loros buvęs vaikinas kodėl jis negali čia būti ?-klausė Greta .
-Nekišk čia Loros ,nes Lorai jis nieko nereiškia!

Apsisukau ir trenkęs durimis išsiveržiau iš namo lauk . Buvau labai įniršęs... Negalėjau susivaldyti ,tad priėjęs prie pušies pradėjau ją trankyti. Jaučiau skausmą krumpliuose ir jis man padėjo nuslopinti pyktį kylantį mano viduje . Pažvelgęs į juos pastebėjau gilias žaizdas ir kraują. Nebuvo skaudu į tai žiūrėti .Net neskaudėjo. Kodėl ? Nes tą jausmą jaučiu taip dažnai ,kad net nebeskauda.Apsisukau ir ėjau atgal į namelį .

《《Loros POV》》

Sedėjau svetainėje ant sofos ir žiūrėjau į vieną tašką. Hugas pasakojo Anai ,Edui ir Frėjai kas nutiko ,kai staiga į namuką įėjo Arnas, trenkė durimis ir tiesiai numetęs striukę į šoną nuėjo į vonią.

Negalėjau nenueiti iki jo ,tad pakilau nuo sofos ir lėtu žingsneliu priartėjau prie vonios.Atidariau duris ir įėjau į vidų. Arnas tik pažiūrėjo kas įėjo ir toliau plovėsi rankas. Priėjau arčiau ir pastebėjau kraujo srovę bėgančią nuo jo rankų ir tuos prakirstus krumplius.
-Tu ką susimušei su Orestu ? -išsigandusi paklausiau.
Jis tik toliau plovėsi rankas ir ignoravo mane. Visą gyvenimą nuo kraujo man svaigo galva . Pajaučiau kaip vaizdas pradeda suktis ir staiga tamsa man prieš akis.

《《Arno POV》》

Plaudamas rankas pajutau kaip Lora nuslydo siena ant žemės. Greit užsivyniojau ranką bintu ir priėjęs prie jos pakėliau ant rankų ir išsiveržęs iš vonios nunešiau ją į svetainę.
-Kas nutiko Lorai ?!-prie manęs greit pribėgo Ana.
-Kas tavo rankom ?-kiek netikėtai paklausė Edas.
-Ji atėjo į vonią ,aš ploviausi rankas ir staiga ji tiesiog atsisėdo ant žemės ...
-Pakiškit jai amoniako, mačiau yra viršutinėje vonios spintelėje. -tarė Frėja.

Nuėjau į vonią kurioje buvo vaistinėlė ir paieškojęs joje ją radau ,tad nunešiau jį prie jos ir daviau pauostyti. Ji greit atsimerkė ir pradėjo žvalgytis aplinkoje.
-Kas nutiko ?-prie jos prilindęs Hugas klausė.
-Kraujas...-nurijusi didelę seilę pažvelgė į mus.
-Na taip ... Ji nuo mažens turi baimę kraujui ,o tavo rankos turbūt buvo kraujuotos...-kalbėjo Hugas žiūrėdamas į mane .

-Man viskas gerai ,prašau pamirškim kas buvo šiandien ,o dabar eime Arnai į viršų ,reikia pasikalbėti ...-kiek liūdnai pažvelgė į mane Lora.

《《Loros POV》》

Ėjome kartu su Arnu į viršų. Jis prisėdo ant lovos ,o aš stovėjau prieš jį.
-Ką padarei Orestui ?-rimtai paklasiau.
-Nieko...
-Ar man nueiti pas jį ?
-Gali. -keistai pažvelgė į mane ir atsigulė ant lovos.
-Arnai... kas tavo krumpliams ?
-Reikėjo išsilieti ,tad tiesiog ... Visa tai pušies dėka ,nieko aš nemušiau , prisiekiu. -kalbėjo labai rimtai žiūrėdamas man į akis.

-Na gerai gerai... Atsiprašau ,kad tavim netikėjau... -nuleidusi žvilgsnį tariau.
-Viskas gerai ,neatsiprašynėk. -šyptelėjo.
-Galiu prie tavęs atsigulti ?-ramiai paklausiau.
-Būtų nerealu. -šyptelėjo ir ištiesęs rankas į šonus taip parodė ,kad galiu.
Aš lėtai atsiguliau prie jo ir apkabinau ranka jo liemenį. Jis tik ėmė ir pakėlęs mane pasiguldė ant savo viršaus.
-Ei !Aš tokia sunki ,dar uždusi. -bandydama pasitraukti nuo jo kalbėjau.
-Tu tikrai nesisunki. - šyptelėjo ir apkabino mane stipriau .
Jaučiausi labai gerai ir patogiai ,tad užsimerkiau ,nes norėjau įsiminti šią akimirką ,kai pati net pajutau kaip užmigau...