31 Skyrius

91 7 0
                                    

...Staiga autobusas sustojo ir pradėjome visi žvalgytis .Greit prilindusi prie lango, pastebėjau oro uosto pastatą ,daug mašinų ir ankstų rytą už lango ,tad supratau ,kad tuoj teks lipti.
-Dabar yra beveik 07:00 ryto ,o mūsų lėktuvas 08:00 ,tad greit susirinkite daiktus ir 08:00 susitinkame prie nurodytos vietos .Dabar prieikite po vieną išdalinsiu bilietus. -kalbėjo mano auklėtoja.

Visi prdėjo kuistis ir ieškoti savo daiktų.
-Galiu būti su tavo megstiniu?-paklausiau Arno ir pažvelgiau į jį.
-Beabėjo. -šyptelėjo ir išsitraukęs striukę apsimovė ją bei padavė man manąją .
Apsimovusi ir susirinkusi daiktus jau galėjau lipti lauk ,tad taip ir padariau.Tik išlipau ,Arnas paėmė mano lagaminą ir tiesiog ėjo už manęs. Jaučiausi taip lyg būčiau princesė, kurią kažkas saugo ir neša jos daiktus. Buvo gan keista ,nes gyvenime tokių dalykų man niekas nedarydavo.

Ėjome visi kartu su grupe ,kai priėję pastatą pridavėmė lagaminus , perėjome patikrą ir jau ėjome koridoriumi link lėktuvo.
Susiradau savo vietą ir atsisėdusi į ją tiesiog laukiau kažko kas atsisės šalia. Prie manęs priėjo kažkoks vyriškis kuriam gal virš 50 ir atsisėdo man iš kairės, o kitoje pusėje atsisėdo Frėja.
-Oo čia tu !-nudžiugo.-Labai gerai ,kad teks sedėti ne vienai prie nepažįstamų. -šyptelėjo ir atsisėdusi į kėdę tvarkėsi daiktus.

Sedėjome ramiai ,kai netikėtai prie mūsų priėjo Arnas .
-Gal norėtum keistis vietom su manim ?-klausė Frėjos.
-Kam ? Kodėl ? Kokiu tikslu ?-kėlė klausimus ji.
-Aš sėdžiu šalia Gretos ,tad neįsivaizduoju kaip ištverti reiks tokį ilgą skrydį.
-Na aš taip pat neištverčiau. -nusijuokė.
-Ji su tavimi bent nesikalbėtų apie visokias kvailystes ir neišdarynėtų kažin ko. -perkreipta išraiška pažiūrėjo į mus.

-Ne ,aš sedėsiu čia. -tvirtai pabrėžė Frėja .
Arnas prisilenkė prie jos ausies ir kažką pašnabždėjęs laukė jos atsakymo.
-Eik šalin!-suurzgusi stumtelėjo jį,o jis tik nuėjo nukabinęs nosį.

《《Jau kažkur danguje》》

-Nori pasakysiu ką Arnas pasakė man ?-netikėtai paklausė Frėja.
-Aš..
-Na jis labai norėjo su tavimi sedėti ,bet kadangi aš neleidau...-kiek nusijuokė pertraukama mane.-Nežadu sedėti prie Gretos,nes su ja kažin ar kažkas drįsta iš viso bendrauti iš merginų. Gi tik ji pamato kokią merginą bendraujančią su Arnu ,Tajum ,Semu ar Edu iš karto  turėsi bėdų jau iš karto galiu pasakyti. Kaip Ana ji yra su Edu pora tik visai nesenai ,nes vos tik išsikovojo Edą nuo jos .Kiek tūrėjo vargti, vargšelė...
-Na taip...-tariau prisiminusi savo mėlynėmis nusėtas kojas ir tikrai pajutau didelę baimę viduje.- Bet tai ką ji daro nėra normalu, akivaizdu, kad nei vienas su ja būti artimesni nei "draugai" nenori..
-O kas svarbiausia ,vaikinai net nenutuokia ,kad ji taip daro ...
Frėja nusisuko ,o aš likau savo mintyse...

Visą skrydį nekalbėjome, nes Frėja miegojo ,o aš žiūrėjau įvairius filmus per kompiuterį. Staiga lėktuve pasigirdo per garsiakalbį balsas kuris pranešė ,kad tuoj tūpsim ,tad pradėjau dėtis daiktus , tvarkytis ,bei žadinti Frėja.

《《Po 30 minučių》》

Lėktuvas jau nusileido .Visi stojosi iš savo vietų ir ėjo lauk,tad ėjau ir aš. Kai pasiėmėme lagaminus sėdome į didžiulį autobusą ir važiavome iki savo namelių. Šį kartą sedėjau su Ana beveik gale ,o už mūsų visi likę ,tai :Arnas ,Tajus ,Frėja , Semas ,Greta ,o šalia Hugas ir Edas.
Visi žaidė "Tiesa ,drąsa" ,o aš kaip visada žiūrėjau pro langą ir buvau paskendusi savo mintyse, nežaidžiau ,kai netikėtai išgirdau Semo žodžius:
-Arnai tu tūrėsi pasibučiuoti su Greta 30 sekundžių be sustojimo.
-Ar tūrėsiu bučiuotis prancuziškai su juo?-klausė Greta nekantraudama sulaukti teigiamo atsakymo.

-Taip. -nusijuokė Semas,o visi buvę šalia pradėjo ūžti, skatinti ir panašiai.
Jaučiausi labai keistai. Norėjau atsisukti pažiūrėti kaip elgsis Arnas ,bet neišdrįsau. Neišėjo taip pasielgti ,bet susikaupiau ir atsisukau į juos...

《《Arno POV》》

Man reikėjo bučiuotis su Greta. Negalėjau tuo patikėti, man buvo sunku suvokti ,kai tai turiu iš vis daryti ir dar 30 sekundžių. Greit atsisukau į Lorą ir pažvelgiau į ją.Ji žiūrėjo pro langą ir nejudėjo. Man jos buvo taip beprotiškai gaila. Norėjau tik būti šalia jos,kai staiga pajutau...

Išgalvotas laikas Dove le storie prendono vita. Scoprilo ora