Išgalvotas laikas

8 Skyrius

Jas atidarė Oresto mama .
-Gal galit pakviesti Orestą ?-ramiai kalbėjau.
-Jo nėra namuose. -su šiokia tokia baime atsakė.
-O gal galiu užeiti į jo kambarį?-patraukusi pečiais paklausiau.
-Įleisk ją, tegul viską išsiaiškina patys ,Orestas viršuje. -iš už nugaros išniręs Oresto tėtis pasakė pažvelgdamas į mane.

Aš pažvelgiau  į jo mama su labai nusivylusiu  žvilgsniu, nes gi taip gerai sutarėm visą laiką, kai buvau su Oreatu, o dabar ji tiesiai į akis melavo... Na taip, gal ir užstojo ir gynė sūnų. Nenoromis pasitraukė nuo durų. Parodžiau Hugui ranka ,kad ateitų ir įėjome į vidų. Užlipau laiptais į viršų ir sustojusi prie jo durų išgirdau kažkokios merginos juoką.
-Ar tai gali būti Klara ?-pašnibždomis klausiau ir pažvelgiau į Hugą.

Jis tik susiraukė ir patraukė pečiais .
-Pasiruošk veiksmui ,aš juos apipilsiu su medumi , tu apiberk juos miltais ir tuomet bėgam iš kambario ,sėdam į mašiną ir dingstam iš šios vietos ,ok ?-greit viską išdėsčiusi pažiūrėjau į Hugą.
-Sutarta !-tvirtai pasakė,užsidėjo kapišoną ir pasiruošė įėjimui į kamabrį .

Aš lėtai ir tyliai atidariau jo kambario duris ir pastebėjau Orestą gulintį lovoje su kažkokia mergina. Geriau įsižiūrėjusi pamačiau ,kad tai ta pati mergina, kurią kažkada mačiau jo namuose. Labai pykau ant jo ,kad apgaudinėja tiek mane, tiek Klarą.
Spustelėjau Hugo ranką ir abu įlėkę į kambarį darėmė tai ką buvome sutarę ir mums tikrai gerai sekėsi.

Orestas nieko nesuprato ir liko pasimetęs tarp miltų sukeltų dūmų efekto. Pačiupau Hugo ranką ir išbėgau kartu su juo į lauką. Greit sėdome į mašiną ir nuvažiavome .
-Tavo planas IŠDEGĖ! - šyptelėjo ir ištieses ranką davė" penkis ".-Visada žinojau, kad mes geriausia komanda! - šelmiškai šyptelėjęs nardė gatvėmis.
Toliau greitai  važiavome apylinkių gatvėmis ir pagaliau grįžome namo.

Hugas užsidarė savo kambaryje ,o aš nuėjusi į svetainę pastebėjau mamą klupančią ant žemės ir dedančia daiktus į didelę dėžę.
-O! Jau grįžo? -nustebusi mama šyptelėjo.-Šiaip jau ir tu su Hugu galėtumėte pradėti pakuotis daiktus ,nes rytoj nelabai tūrėsime laiko .
-Gerai pasakysiu jam. -pagriebusi obuolį išėjau iš svetainės.
-Dėžių yra garaže!-dar pridūrusi mama užtilo ,o aš nuėjau į savo kambarį.

Atsiguliau į lovą ir pagriebusi telefoną jo ekrane pamačiau penkias žinutes nuo Oresto(žinutės visos koliaže⬇️(žemiau)) .
Žinutės nebuvo labai skaudžios ,bet nebuvo ir labai gražios. Pasijaučiau labai blogai ir ,kad ir kaip norėjau paskambinti Klarai negalėjau. Nenorėjau pasirodyti lyg kvailė prieš ją, bet susiėmiau ir paskambinau jai.

Skambutis Klarai

-Labas Lora ,aš labai atsiprašau už viską ,tikrai nenorėjau taip pasielgti ...Žinau jis tikras paršas ,bet mano jausmai jam tiesiog atsidavė, mes pasibučiavom, bet daugiau tikrai nieko nebuvo... -greit viską kalbėjo man ne leisdama ištarti nė žodžio.
-Sveika ,jei rimtai, tai man visiškai nesvarbu kas vyksta tarp jūsų ir jei nori būk su juo jei nori nebūk ,aš net ne dėl to skambinu. -kalbėjau.
-O dėl ko ?-pasidomėjo.
-Na viskas prasidėjo taip ...
Papasakojusi jai visą istoriją ką padariau Orestui, su kuo jį radau kambaryje ir ką jis man parašė ji labai nustebo.
-Labai gerai pasielgei ,taip jam ir reikia ,bet dėl žinučių ir tos merginos  ...
-Ai... viskas bus gerai ,vis tiek jau poryt išskrendu ir tu galėsi daryti ką nori, ir visiems bus geriau. -dėsčiau mintis.
-Bus labai liūdna be tavęs ...-nuliūdusi kalbėjo .-Nebepyksi ant manęs ? -paklausė.
-Tikrai nepyksiu. -nusišypsojau ,nes džiaugiausi girdėdama ją.-Gal nori susitikti rytoj ar šiandien ? -paklausiau.
-Gaila ,bet tėvai išsivežė pas giminių ,tad grįšiu tik sekmadienį vakare. - kalbėjo labai prislėgtai ir pasimetusiai.
-Kai įsikursime Niujorke galėsi atvažiuoti ir tu, padarysime kokį vakarėlį. - juokiausi.
-Būtinai ,o dabar turiu bėgti,čiau. -greit pasakė ir padėjo ragelį.
Numečiau telefoną ant lovos ir atsigulusi į ją labai džiaugiausi dėl Klaros ,kad paskambinau ir mes susitaikėm.
Jau bandžiau keltis nuo lovos ir eiti dėtis daiktų, bet į telefoną pradėjo skambinti ...