Išgalvotas laikas

59 Skyrius

...
-Frėja ar tu viduje ?
-Lora?!Čia tu??-pribėgusi prie durų Frėja pradėjo dar stipriau verkti .
-Viskas gerai ,tuoj galėsi ištrūkti ,tiesiog būk tyliai ir nekalbėk gerai ?-virpančiu balsu kalbėjau.
-Gerai ,bet prašau padaryk ,kad aš iš čia išeičiau saugi. -verkė.-Ar Arnas su tavimi ?-klausė ji.

Išgirdau kaip kažkas ateina ,tad nebegalėjau su ja kalbėti.
-Šaaa, jis ateina. -pašnibždom tariau ir ji nutilo nueidama nuo durų.

Aš greit priėjusi prie lovos atsisėdau į ją ir vaidinau ,kad visada joje ir sedėjau. Duris atsidarė ir į vidų įėjo Matas .
-Tai tu nusirenk nusirenk. -šyptelėjo padėjęs kažkokias tabletes ant spintelės.
-Man ir taip gerai. -šyptelėjau palinksėdama galva.
-Ką tu nesupranti ?-suprunkštė ir priėjo arčiau manęs.
-Ką aš tūrėčiau suprasti ??-kiek keistai pažvelgiau į jį .
-Mes pasidulkinsim ir busi laisva. - šyptelėjo ir nuėjo iki spintos.

-Na jau ne ,aš išeinu !-atsistojau nuo lovos ir pareiškiau.
Jis nieko nedarė tik toliau kažko ieškojo spintoje. Aš pradėjau eiti link durų ,kai staiga buvau sulaikyta už rankos .
-Gulkis ant lovos!-šiurkščiai pabrėžė ir įstūmė mane į lovą.
Aš labai išsigndau ,tad nieko jam nesakiau. Bandžiau kuo greičiau sugalvoti pabėgimo planą ,bet net nespėjus pirmai minčiai ateiti į galvą mano rankos buvo pririštos prie lovos tūrėklų.
-Ką čia sugalvojai !?-sutrikusi klausiau.
-Šaaa...-uždengęs ranka mano burną pradėjo savo ranką kišti man po maikute ,o vėliau jau ir atseginėti kelnes.

Staiga duris prasivėrė ir kažkas įkišęs galvą sumurmėjo"Atsiprašau."Ir uždaręs išėjo. Mano širdis pradėjo daužytis lyg pašėlusi ,nes tik tas žmogus galėjo mane išgelbėti nuo šio idijoto. Pradėjau muistytis ir bandyti nuo savo lūpų patraukti jo ranką, kai jis staiga kažką norėjo sakyti aš pradėjau šaukti.
-Gelbėkit!!!
-Tu ką durna?!-pasipiktinęs sugriebė mano kaklą ir pradėjo jį spausti. Jis jau darė viską greičiau ir grubiau.
Gailėjausi ,kad šaukiau ,nes dabar jis tiesiog plėšė kelnes nuo mano kūno ir man tai begalo skaudėjo.

-Matai neliesk jos !-iš vonios sušuko Frėja.
-Tylėk !-sušuko jai ir pradėjo spausti mano šlaunis vis dar laikydamas mano kaklą.
-Prašau nereikia ...-tyliai tariau stipriai užsimerkusi.
-Tau patiks mažyte ,gi esi tai dariusi. -šyptelėjo.
-Atstok nuo manęs !!-garsiausiai kiek galėjau sušukau ir spyriau iš kojos jam į pilvą.
Jis tik susigūžė iš skausmo ,bet nepasidavė ir atsistojęs norėjo trenkti man ,bet į kambarį įsiveržė Arnas ,o už jo ir Hugas.

-O sveikas Arnai. -priėjęs prie Arno Matas ištiesė ranką.
Arnas sustingęs žiūrėjo į mane pro Mato petį.
-Sakei ne lysti prie Frejos... Dabar ir su šia būtybe neleisi matytis? - pašaipiai kalbėjo Matas. - Nesdinkis. - šyptelėjo jis žiūrėdamas į Arną.

Arnas tik šyptelėjo iš pykčio ir užsimojęs ranka norėjo jam trenkti ,bet tik pastumė jį į šoną ir priėjo prie manęs.
-Agi nu seni ! Gi mes buvom puiki komanda !- jau kalbėjo piktai Matas.-Ir beto nelysk prie mano merginos.-bamdydamas atplėšti Arną nuo manęs tarė.
-Dar kartą paliesi ją arba Frėją tapsi įšukiu visiems chirurgams !-piktai dėptelėjo ir atrišo mano rankas.

-Nuo kada tu man neleidi pistis su kuo noriu ir dar grąsini?-piktai kalbėjo Matas.
-Mes atvažiavom Frėjos pasiimti!-susiraukęs pastūmė jį į šoną ir nuėjo prie galinių ,vonios durų.
Aš greit pradėjau mautis kelnes ir striukę.
-Tau viskas gerai ?-paklausė Arnas manęs .
-Mhm. - suurzgiau ir atsistojau prie Hugo.

-Atrakink duris !-sušuko Arnas Frėjai.
-Dink iš čia ir nelysk kur nereikia !-piktai atkirto Matas .
Arnas tik sugniaužė kumštį ir trenkė Matui per pilvą.
-Kas tau darosi ?-kosėdamas klausė susirietęs vaikinas.-Ko tu gini tą merginą ?
Arnas ignoruodamas Matą tyliai kalbėjosi su Frėja ,kai ji atrakino duris ir visa apsiverkusi išėjo iš vonios ir priėjusi ne prie ko kito kaip prie manęs apkabino ir nepaleido.

-Nebelysk prie Frėjos !-piktai pasakęs tai Matui kartu su mumis išėjo iš kambario.
Įsėdę į automobilį nuvažiavome.
Frėja vis kukčiojo,o Hugas ją guosdamas kalbėjo kažką jai į ausį.
-Ačiū ...-tyliai tariau ir pažvelgiau į Arną.
-Už ką ??-nustebo.
-Kad išgelbėjai ,nes jei ne tu ,mane jau būtų... Iš viso kam aš ten lindau viena  be tavęs ką sau galvojau.. - garsiai svarsčiau.
-Viskas gerai... Tai ne tavo kaltė.- nutraukdamas mane tarė su pykčio gaidele balse .
-Aš nenoriu namo. -suurzgė Frėja iš galo.
-Mes ir nevažiuosim namo ...