Išgalvotas laikas

10 Skyrius

... praėjome patikrinimą ,atidavėme lagaminus ir netrukus jau einu link lektuvo per šaltą ir žvarbų žiemos orą...

《《Lėktuve》》

Pasitaikė taip ,kad mamos ir tėčio vietos buvo kiek toliau nuo mano ir Hugo.Kai atsisėdome jų net nebuvo matyti. Skrydis turėjo trukti labai ilgai ,tad patogiai įsitaisiau ir išsitraukusi kompiuterį norėjau pažiūrėti filmą ir net nespėjus pajudinti pelės mygtuko jis išsijungė ,o tiksliau Išsikrovė.Aišku,pamiršau įkrauti .
Įkišau kompiuterį toliau į rankinę ir tiesiog žvalgiausi į žmones.Vaikų nebuvo ,tad galėsiu pamiegoti.
Pastebėjau, kad šalia manęs yra dar viena laisva vieta ,tad tikrai labai nekantravau pamatyti kas sedės šalia manęs, o jei nesedės niekas dar puikiau.
-Aš einu meigoti,nes dar nuo vakar nesu miegojęs ,tad jeigu kas pažadink. -pasakęs tai Hugas nusisuko į lango pusę.

Kai jau beveik niekas nebelipo į lėktuvą ir laikas buvo pradėti ruoštis pakilimui greit į lėktuvą įbėgo vaikinas. Juodų plaukų, aukštas ir labai sportiškai atrodantis. Jis apsižvalgė ir pažiūrėjęs į bilietą ir į vietą šalia manęs kažką pasakė stiuardesė. Ji apsižvalgė ir paliksėjusi galvą nuėjo į kitą pusę ,o jis pradėjo eiti link manęs. "Ką rimtai jis prie manęs sedės?-pagalvojau. Ir iš tiesų taip ir nutiko. Vaikinas nieko nesakė tik atsisėdo šalia manęs ir tylėjo, kai pagaliau prakalbo.
-Aš Tajus. -nedrąsiai pasakė ir nusišypsojo net nepažvelgdamas į mane.
-Aš Lora.. -negarsiai tariau ir pažiūrėjusi į telefono ekraną prisiminiau, kad jis išjungtas dar nuo vakar ,tad įjungiau ir toliau įsikišau į kišenę.

Tuom ir baigėsi mūsų pokalbis...
Per garsiakalbį paskelbė ,kad tuoj kilsime ir turime pasiruošti skrydžiui...

《《Ore》》

Kai jau buvome kažkur danguje pastebėjau ,kad dauguma žmonių eina miegoti ,o Tajus vis žiūri į mane .
,o aš į jį net nepažvelgiu ,bet jaučiu tą žvilgsnį. Kai staiga pradedu jausti telefono vibravimą savo kišenėje. Tai turbūt žinutės iš vakar, kurias prirašinėjo Orestas...
-Kažkas neduoda ramybės?-nusijuokė pažvelgdamas į mane.

Net nespėjus man atsakyti jis jau nutraukė mane ir kalbėjo toliau.
-O tu žinojai ,kad tavo labai gražios akys ?-šyptelėjo .
-Kaip tu gali žinoti net ne pažiūrėdamas man į akis ?-nustebau.
-Aš jaučiu. -pasilenkė ir sušnabždėjo į ausį.
-O tu atsisukti nenori ?-greit paklausiau pažiūrėdama į jį.
-O galiu ?-nusistebėjęs paklausė.
-O kodėl turi negalėti?Aišku gali.
Jis ėmė ir lėtai atsisuko į mane, gal minutę pažiūrėjo ir nusisukęs vėl tarė:
-Pasirodo jos dar gražesnės nei aš galvojau...-juokdamasis kažko ieškojo kuprinėje .

-Tavo taip pat nuostabios. -šyptelėjau.
-Šaaa ...-pridėjo pirštą sau prie lūpų .-Argi tu man turi sakyti komplimentus ?- dar kartą atsisukęs pažiūrėjo į mane .
-Na...-pasimečiau ir net nežinojau ką atsakyti .
-Viskas gerai aš tik juokauju. -tyliai nusijuokęs nusišypsojo.-Pas giminių keliauji ar kur ?-įsikišdamas ledinuką į burną paklausė.
-Na aš iš Londono kraustausi į Niujorką gyventi ,o tu kaip ?-šyptelėjau pažiūrėdama į jį ir užsikišau plaukų sruogą už ausies.

-Na penktadienį buvo mano ir mano draugų koncertas Londone ,tad dabar kaip tik iš ten ir grįžtu į Niujorką .
-Tu dainuoji ar groji ?-domėjausi.
-Ir groju ir dainuoju.. -nusijuokė. -Papasakok apie save. -šyptelėjo.
-Ką būtent norėtum sužinoti? -domėjausi.

-Ar turi vaikiną?-kiek nedrąsiai paklausė ir nusisuko.
-Ne ...Neturiu. -taip pat nedrąsiai atsakiusi nutilau.-O tu turi ?
-Tūrėjau...-tyliai atsakė ir po šio jo atsakymo visą skrydį nebesikalbėjome.
Kažkodėl daug galvojau apie Orestą ir supratau ,kad jis man nebuvo tas tikras vaikinas kurį aš besaligiškai mylėjau... Man visiškai negaila ,kad išvažiavau ir beveik apie jį net negalvoju... Įsijungiau telefoną ir radau labai daug skambučių ir žinučių nuo jo... Visas žinutes pašalinau,net neperžiūrėjusi jų , numerį užblokavau ir įsikišau telefoną į rankinę.Nusisukusi į lango pusę tiesiog žiūrėjau pro langą... Pastebėjau kaip mano žandu pradėjo riedėti ašarą .Net nesupratau kodėl ,bet būtent tada Tajus man patapšnojo per petį ...