Išgalvotas laikas

44 Skyrius

...
-Apie ką galvoji ?-greit nutraukė mano mintis .
Aš pasimetusi pažvelgiau į jį ir nieko neatsakiau.
-Kažkas blogai ?-kiek išsigandęs žvelgė į mane.
-Viskas gerai ...-nuleidusi akis tariau ir jau norėjau lipti laiptais žemyn, jis sulaikė mane už rankos.
-Aš matau ,kad kažkas nutiko ?-vis klausė manęs Arnas.
-Nieko...
-Pasakyk. -jau pradėjo zyzti jis.
-Tiesiog aš bijau ,kad mane paliksi ir vėl įskaudinsi kaip įskaudino Orestas!-sušukau ir paleidusi jo ranką pradėjau lipti laiptais žemyn .-Jeigu taip žadi daryti geriau pasakyk dabar ,kad nereikėtų kentėti ...-tai pasakiusi tiesiog nuėjau nuo jo.

Jis liko viršuje. Įdomu buvo ką jis galvoja ,ar daro ,bet negalėjau įlysti į jo protą ir sužinoti apie ką jis galvoja...
Nuėjau į svetainę kurioje visi ramiai sedėjo ir kalbėjosi.
-Ką jūs ten viršuj darėt ? -nusijuokė Hugas pažvelgęs į mane.
-O kaip tu manai. -prikandusi lūpą norėjau juos paerzinti .
-O jei rimčiau ?-prie manęs priėjusi Ana domėjosi.
-Nieko ką tūrėtumėt žinoti. -sukryžiavau rankas ties krūtine ir nuėjau į virtuvę atsigerti.

Įsipyliau vandens ir nuėjau atgal pas jų.
-Gersi?-greit paklausė Edas ir pažvelgė į mane parodydamas į "Jack Daniel's " butelį.
-Ne ,ačiū. -šyptelėjau.
Jie žaidė kortomis ,o aš tiesiog žiūrėjau.
-Tikrai negersi?-dar kartą paklausęs pažvelgė į mane.

Aš nurijau didelią seilę iš kurios jis suprato ,kad gersiu ir įpylęs į stiklinę padėjo arčiau manęs. Jie žaidė ,o aš tik gurkšnojau viskį. Nors jis nebuvo skanus vistiek gėriau. Įpylė pirmą ,antrą ,trečią kartą ,vėliau atidarė kitą butelį, kurį pradėjome gerti iš naujo. Ana ir Frėja nuėjo miegoti ,o aš Edas ir Hugas likome sedėti.
Arnas vis neatėjo. Trūputį pasigedau jo ir stojausi eiti žiūrėti kur jis ,bet susvyravau ir vėl teko sėstis atgal.
-Tu gal nori prigulti ?-kiek švepluodamas pasakė Edas ir pasitraukė ant krėslo.

Aš priguliau ir pradėjau verkti. Nežinau kodėl ,bet jaučiausi lyg idijotė. Norėjau Arno šalia ,bet jo nebuvo. Buvau girta ir jaučiausi siaubingai...

-Tau jau laikas į lovą. -tarė Hugas ir pradėjo temti už kojos.
-Aš dar noriu pabūti čia...-tariau ,bet jis manęs neklausė.
-Žinai aš rimtai myliu Aną. -prakalbo Edas.
Mes su Hugu abu suklusome ir pradėjome žiūrėti į jį.-Ji net nežino kaip ją myliu... Gal kartais ir būnų blogas ir jai kažką padarau...bet aš negalėčiau be jos. -nusivalydamas ašarą kalbėjo toliau.-Labai ją myliu...-paėmė stiklinę ir visą ją iki dugno išgėręs atsistojo ir nuėjo nuo stalo į viršų ramstydamas sienas.
-Tai ką likom vieni?-šyptelėjo Hugas.
Jis nebuvo dar visai girtas, nesvirduliavo ir nesmirdėjo alkoholiu.

-Žinai mes su Arnu pora. -šyptelėjau,o jis suklusęs žiūrėjo į mane.- Padovanojo štai šitą. - iš po maikutės ištraukiau grandinėlę ir parodžiau jam.
Jis tik nusišypsojo ir pradėjo mane kažkur vesti.
Priėjo prie vonios ir ištaręs "nusiprausk ir eik miegoti" įvedė į vonią ir jau darė duris, kai aš jį sustabdžiau.
-Atnešk man iš lagamino pilką, trumputį mėgstu ką, bus padėtas ant viršaus. Jis tik uždarė duris ir nuėjo.
Netrukus net kelioms sekundėms jis atidarė duris įmetė megstuką ir nuėjo.
Tai nebuvo tas ko prašau ,bet gerai bus ir šis.

Atsiprausiau,nusivaliau makiažą ir nusimovusi suknelę pradėjo svaigti galva. Gailėjausi, kad gėriau viskį, jis padarė mano galvą tokią sunkią... Mano galva jo neperneš. Net baisu pagalvoti kas bus ryte. Nusiėmiau liemenėlę ir pradėjusi mautis megstuką į vonios kambarį veržte įsiveržė Arnas.

-Aš labai atsiprašau,bet man labai reikia. -prasibrovęs pro mane, nuėjo prie tuoleto, nusisuko ir net ne žvilgtelėjo  į mane.
Aš pradėjau plautis dantis,kai susvyravusi vos nenukritau ir tik Arno dėka likau ant žemės .
-Ah...Jei ne tu bučiau nugriuvusi. -tariau tai Arnui ir pradėjau juoktis.

-Tu labai girta. -pažvelgė į mane suirzęs.
-Tu ką verkei ? -perbraukusi ranka jo plaukus apkabinau jį.
-Tu sušalusi...-ignoruodamas mano klausimą tarė.
-Ar verkei ??-vis klausiau.
-Ne ...Aš skaičiau knygą dėl to taip atrodau. Klausiausi jūsų paistalų apačioje.
-Aš noriu miego. -suinkščiau ir griuvau į jo glėbį.
...