Išgalvotas laikas

51 Skyrius

...
Įėjome į garų pilną pirtį .Net nežinau kaip ,bet Arnas pastebėjo raudoną skruostą ir iš karto pradėjęs čiupinėti klausė:
-Kas čia ?
-Nieko ,o čia kažkas yra ?-stengdamasi nežiūrėti į jį apsimečiau kad nieko nežinau.
-Taip yra, ir labai raudona. -suurzgė.
-Turbūt žandai paraudo. -nusukau žvilgsnį nuo jo.
-Atsisuk. -ramiai tarė.
Nenorėjau į jį atsisukti jokiais būdais ,nes tai ką pamatyčiau ten mane išverstų iš kojų.

Jis paėmė mano veidą ir lėtai atsuko į save.Mano akys iš karto nusileido ir pradėjo stebėti jo raumenis ant pilvo.
-Ei ką čia darai ?-nusijuokė.
Mano ranka kilo link jo preso. Norėjau tai paliesti ,nes gyvenime nebuvau dar to jautusi. Lėtai kišau ranką arčiau, bet sustojau ir nuleidusi ją pažvelgiau į jį ,bet jis paėmęs mano ranką perbraukė per kūną. Visi tie lašeliai ant kūno atrodė stingdė mano kraują viduje.

Staiga į vidų įėjo Greta ir Orestas.
Jie mūsų nematė todėl nuėję į patį galą atsisėdo ten ir kalbėjosi tarpusavyje.
Uždengiau Arnui burną taip parodydama ,kad nekalbėtų.
-Ką tu tūrėjai omenyje ?-klausė jos Orestas.
-Aš trenkiau Lorai per žandą. - suprunkštė.
Pajaučiau kaip Arno kūnas įsitempia ir jau nori stotis ,bet aš jį užguliu ir tyliai į ausi tariu " Šaa..." .

-Tu tūrėsi man padėti priversti juos kentėti ,gerai ?-tarė Greta.
-Na gerai ,bet kaip tu tai žadi padaryti ?
-Pamatysi ...-tarus Gretai jie nutilo.
Greit paėmiau už Arno rankos ir išsitempiau lauk.
Nieko nesakę vienas kitam nuėjome pasiplaukioti.

-Kodėl neledai man stotis ?-klausė jis apkabindamas mane vandenyje.
-Nelyskim prie jų ...dabar žinosim ,kad jie bandys mus įskaudinti ir bus lengviau.
Arnas nieko nebesakė. Mes plaukiojome, bučiavomės, žaidėmė ir  daug bendravime su kitais, kai laikas baigėsi.

Jau buvo 19:00 valanda vakaro. Apsisrengėmė ir ėjome atgal į namelius. Visą tą laiką persirengimo kambaryje Greta į mane žiūrėjo begalo keistai kas mane labai suglumino.
Grįžę į namelius pasidarėme kakavos, išsikepėme sausainių ir praleidome vakarą ramiai pasišnekučiuodami.

《《Rytas 12:12》》

Pramerkiau akis ir išvydau ryškius saulės spindulius sau į akis.Pakėliau galvą ir apsižvalgiau aplink kambarį. Jame dar miegojo Ana ir Frėja. Arno,Edo ir Hugo nebuvo nei matyti, nei girdėti.
Išsitraukiau iš lagamino labai storą ir ilgą megstinį.Jį apsimoviau ir nuėjau į apačią.
Buvo keista ,kai net čia jų nė kvapo nebuvo. Susigūžiau nuo šalčio ir nuėjusi į vonią pradėjau praustis ir plautis dantis, kai išgirdau kažkieno tylų juoką. Atsidariau duris ir iškišusi galvą pradėjau žvalgytis. Jie nuėjo į svetainę,bet kvapas...Jis buvo toks aitrus, kad teko užsidaryti duris. Nejauki ir Hugas rūko?

Fūūū... Niekada nemėgau rūkančių žmonių. Tyliai išėjau iš vonios ir užklupusi juos svetainėje pažvelgiau į juos, o jie tik sustingę žiūrėjo į mane.
-Labas rytas. -primerkusi akis per sukastus dantis tariau.-Hugai rūkei?-sukryžiavusi rankas ties krūtine paklasiau.

-Ne...-nurijęs seilę atsakė.
-Gali nemeluoti...aš jau vien iš tavo akių galiu matyti ,kad rūkei...-nusivylusi tariau.-Kad daugiau to nebūtų. -rimtai pasakiau.
-Nuo kada Lora tavo mamytė? - juokdamasis klausė jo Semas.
-Visada, kai šalia nėra mamos. - nusijuokusi nuėjau link virtuvės.

Sugalvojau iškepti blynų, nes gi liko tik dvi dienos čia ir skrisim atgal į Niujorką,tad reikia išnaudoti visus produktus, o ir vaisiai ilgai nelaikys. Patieksiu juos prie blynų. Pradėjus gaminti į virtuvę atėjo Arnas. Norėjo pabučiuoti,bet nustumusi jį į šoną pradėjau kepti pirmuosius blynus.

-Kaip šitą suprast?-suurzgė.
-Kai nebesmirdėsi rūkalais, ateik pasikalbesim. -ramiai tariau ir pradėjau pjaustyti vaisius, bei taisyti kavą.
-Ką tau nepatinka,kai vaikinas rūko?-išsišiepė.
-Ne...-šaltai atsakiau.
-Gerai dėl tavęs neberūkysiu. -šyptelėjo ir pabučiavo į kaklą.
-Eik šalin!Gi sakiau,kad kai nebesmirdėsi ateik. - šiurkščiai atsakiau,o jis tik ėmė ir nuėjo.

Gal aš ir per griežta jam,bet to tikrai nepakęsiu.

《《Po 15 minučių》》

Kai blynai ir kava buvo paruošti, padėjau juos ant stalo ir nuėjau kviesti vaikinų.
-Ateikit valgyt!-įlindusi galva į svetainę pakviečiau ir nuėjau .
Atėjo tik Edas ir Hugas,o Arnas buvo dingęs lyg į vandenį.
-Kur Arnas?
...