Išgalvotas laikas

62 Skyrius

《《Namuose》》

Tik įsukome į kiemą greit lipau iš mašinos ir ėjau tiesiai į namų vidų.
Tik atidarius duris prie jų jau stovėjo tėtis.
-Frėja eik į savo kambarį, o tu pasilik čia !-sušuko jis mums.
-Mes nieko blogo nedarėme tik buvome pas draugų. -kalbėjau.
-Man neįdomu !-sušuko jis.-Atiduok telefoną, mašinos raktelius ir visas atostogas jokių repeticijų ar susitikimų su draugais !-rėkė jis ir ištiesęs ranką laukė kol atiduosiu daiktus. -Per visas atostogas tūrėsi išmokti tai ko per visus metus nesimokei !

Įdaviau telefoną jam ir tvardydamas pyktį nuėjau į savo kambarį.
Nekenčiu šio pasaulio !!! Mano tėvas yra tikrai per griežtas mamai, Frėjai ir man ,o mama bijodama jo nieko nedaro. Kartais jis ją muša ,bet aš nesu toks žiaurus sūnus, kad jam leisčiau taip daryti. Visada pasiduodu jo smūgiams vietoj mamos ir man tai jau net nebėra skaudu... Stoviu prieš savo kambarį ir žvalgausi aplink. Nėra nei kompiuterio ,nei televizoriaus... Viskas išimta ,tad be proto įnirštu ir pradedu viską trankyti taip tramdydamas pyktį viduje.

Lora... Lora...Lora... Ką ji pagalvos, kad aš išėjau iš jos namų nieko nepaskakęs. Mano širdis sprogo iš pykčio, nebenorėjau būti tėvui po padu ,nusipirksiu namą ir gyvensiu taip kaip pats noriu be tėvo žodžių ar įsakymų.

Pasiimu bokso pirštines ir rankšluostį bei sportinius rūbus ir nueinu į rūsį kuriame yra sporto salė.

《《Loros POV》》

Pramerkiu akis ir apsižvalgiusi aplink kambarį nebematau Arno ir jo daiktų. Taip ir maniau, kad aš jam per bloga. Bandydama visą tai pamiršti kas buvo vakar prisileidau vonią karšto vandens ir išsimaudžiusi apsimoviau pilką treninginį kostiumėlį ir nuėjau į apačią.
Visi jau atsibudę tėtis ir senelis svetainėje ,o močiutė ir mama virtuvėje ,gamina pusryčius.
-Labas rytas ,pavalgę pusryčius 14:00 jau turime būti teatre užsakėme šešias vietas Kalėdų proga. -šyptelėjo mama.
-Puiku. -šyptelėjau.

Pavalgėmė ir visi nuėjome ruoštis. Ruošdamasi vis atsimindavau Arną ir negalėjau patikėti visu tuo, kas vyko tarp mūsų. Neturėjau pasirinkimo, turėjau gyventi toliau.. Buvo be galo liūdna, bet ėjau rengtis toliau.

Iš spintos išsitraukiau pilką derinuką. Tai palaida, croptop bliuskutė ir tokios pačios spalvos sijonas . Pasidariau ryškų makiaža ir išsirinkusi juodus paprastus batelius ir kailinukus nuėjau į apačią. Visi jau buvo susiruošę ir ruošėsi išėjimui iš namų. Įsėdome į mašiną ir išvažiavome.

《Po savaitės ,penktadienis 18:12》

Sėdėjau namie ir žiūrėjau filmą. Tėvai tuo tarpu buvo giminių baliuje ,grįš tik sekmadienį ,Hugas viršuje prie kompiuterio,o aš  viena apačioje. Žiūrėjau filmą  "Trys metrai virš dangaus " ir verkiau. Trūko dėmesio ir meilės realybėje, todėl viskas filme atrodė penkis kartus jautriau...

Kas nutiko per šią savaitę ? Ogi visiškai nieko įdomaus. Ana porą kartų kvietėsi mane į miestą ,bet aš nesutikau ,nes netūrėjau nuotaikos. Ir taip. Viskas dėl Arno... Aš jo taip pasiilgau, o jis mane tik ėmė ir užmiršo. Nei rašė, nei pats atsakynėjo į skambučius ar žinutės. Po dviejų dienų lioviausi jam skambinusi ar rašiusi. Jis taip pat nė karto nepasirodė nei internete ,nei kažkur erdvėje. Edas ,Tajus ir Semas jo nematė taip pat, kas iš ties labai keista. O jei jis rimtai manęs vengia arba kažkas nutiko? Bijau net pagalvoti kas galėjo būti. Internete visi vis kalba apie naują Gretos ir jo romaną. Mane tai tieisog erzina .

《《Arno POV 》》

Baigiu išprotėti nuo visų tų knygų ir sedėjimo viename kambaryje. Nežinau kas vyksta realiame gyvenime, tik žinau tai, kad labai laukiu susitikimo su Lora. Pasiilgau jos rankų, kvapo, lūpų ir viso kūno, judėsių. Tik ir laukiu kol galėsiu ją pamatyti. Tikiuosi jai viskas gerai .

Galvodamas staiga išgirdau tėvo ir mamos žodžius artėjant link mano kambario. Durys prasivėrė ir jie įėjo į vidų.
-Mes su mama važiuojame į Vašingtoną su reikalais ,o tu ir Frėja liekat namuose ir niekur neinat ,supratai?!-rimtai paklausė tėtis.
-Benai ne !-sušuko mama tėčiui.-Šį kartą aš duosiu jiems nurodymus. -iškėlusi galvą tarė mama.-Šį savaitgalį galit daryti ką norit ,štai tavo telefonas ir automobilio rakteliai. -šyptelėjo ir iš kišenės ištraukiama juos, padavė man .-Neprisidarykit bėdų ir prašau neversk manęs gailėtis ,kad leidžiu jums nepaklūsti tėčiui. -kalbėjo ji.

Tėtis nustebęs žiūrėjo į ją ,bet nieko nesakė tik kartu išėjo paskui ją iš kambario.
Dar niekad nebuvau toks laimingas kaip dabar. Išsitraukiau baltus marškinius, mėlynus džinsus ir juodą striukę. Apsimoviau tai ir palaukęs kol tėvai išvažiuos nuėjau į Frėjos kambarį.