Išgalvotas laikas

69 Skyrius

...
Kai staiga spintos durys prasivėrė ir pro jas išlindo mergina. Ji buvo šviesių plaukų,liekno kūno sudėjimo, pamėlusių iš nuovargio akių ir keistų manievrų. Ji lėtai priėjo prie manęs ir pasakė :
-Galvojau ,kad tai jie...
-Kas tie jie ?-nustebau.-Vaikinai kurie mane atvedė ?
-Ne...Tai tik Taysonų žmonės...Yra kai kas daug blogiau už juos...-liūdnai pažvelgė į mane ir nuėjo prie lovos.
-Ką jie tau padarė ??Kodėl tu jų taip bijai ?-domėjausi.
-Jie su tavimi daro ką nori. Tu esi jiems lyg žaislas. Pasinaudoja ir vėliau daryk ką nori ...-kalbėjo labai atvirai.

-Mes iš čia paspruksime !-ryžtingai pasakiau.
-Aš jau viską išbandžiau... Iš čia pabėgti neįmanoma. Langai su grotomis, namas izoliuotas nuo garso, saugo apsauginiai.
-Bet kažkoks būdas turi būti...-kalbėjau.
-Geriau net nebandyk ,nes ... -sukukčiojo. -Kažkada netyčia per jų tuos žaidimus pastojau ir jie tai sužinoję ,be jokių nuskausminamųjų išėmė tai kas buvo manyje...-pradėjo dar stipriau verkti atidengusi maikutę ir parodžiusi didžiulę,dar nevisai išgijusią žaizdą ant pilvo.
Mane pradėjo tiesiog krėsti šiurpas ką jie čia darė su ja ar su bet kuo kitu.

Negali būti,kad prie viso to yra prisidėjęs Arnas ar jo šeima. Visgi jo pavardė Tayson...
Staiga duris atsirakino ir pro jas įėjo vienas ir tas pats apsauginis su padėklu maisto.
-Imkit ir viską suvalgykit ,už valandos ateis ponas Tayson !-sušuko ir padėjęs ant stalo padėklą išėjo.
Mergina iš karto puolė ir pradėjo viską valgyti kas tik buvo po ranka.
-Atsiprašau ,bet aš visą savaitę beveik nieko nevalgiau ...-kimšdama batoną stumtelėjo ir man gabalėlį.
Ant padėklo buvo įvairaus maisto ,bet tam man nebuvo apetito.

Visą tą valandą sedėjau ant lovos ir laukiau pono Tayson. Norėjau sužinoti ar jis bent kiek susyjęs su Arnu ar ne, kai staiga durys prasivėrė ir pro jas įėjo Arno tėtis. Mano širdis atrodė tuoj išlips lauk. Aš į jį žiūrėjau ir nejudėjau. Jis į mane taip pat spoksojo ,bet tikrai netylėjo.
-Jūs ką durni!!Idijotai !! Jūs matot kas stovi prieš jus?!?!?-rėkė ant vyrų stovinčių šalia jo.

Jie tik tylėjo ir nieko nesakė žiūrėdami į žemę...
-Dešinėje beprotė, o kairėje paprasta mergina, kuri čia niekuo dėta!-atsakė pats jiems.-Tuč tuojau parveškite ją namo ,o jei ne jūsų dienos suskaičiuotos !-sušuko jis ir išėjo iš kambario trenkdamas durimis.
Jie pačiupo mane ir pradėjo vestis lauk.

-Peleiskit mane !-sušukau .-Kur Hugas? Mano brolis?!
-Pasakė eiti ,reiškia eiti ! Su tuo vaikinu viskas sutvarkyta.
-Kas sutvarkyta?-pikta leptelėjau.
-Jis jau pakeliui namo.-atsakė vienas vyrų. - O dabar baik muistytis, kitaip eisi pėsčiom!
Aš nenorėjau jiems paklusti,bet teko ,nes tikrai nebenorėjau čia likti. Man buvo gaila palikti tą merginą kurią jie vadina beprote,bet gal tai tiesa?O gal ir ne? Kodėl Arno tėtis čia?Ką jis čia veikia?

Daug klausimų kilo galvoje važiuojant atgal namo...

《《Arno POV》》

Mes su Frėja jau  dvi valandos vakarėlyje. Loros ir Hugo nematyti. man jau neramu ,o gal ji persigalvojo ? Ne. Būtų pasakiusi ,o gal kažkas nutiko ar nerado sodybos? Koks aš kvailys negalėjau jų paimti?
Išėjęs iš rūbinės. Atsidūriau šokančių žmonių minioje. Pradėjau ieškoti Frėjos, kai pamatęs ją prie baro greit nuėjau prie jos .

-Paskambink Hugui jei gali ,nes Lora nekelia ,gerai ?-klausiau jos.
-Tuoj, eime. -sesuo paėmė man už rankos ir nusivedė į tylesnę aplinką ,tai rūbinę.
Išsitraukė telefoną ir pradėjo skambinti ,bet jis nekėlė.
-Važiuojam namo ,turiu blogą nuojautą ...-tariau jai.
-Aš tikrai nevažiuosiu !-pasipiktino ir sudėjusi rankas ties krūtine pažvelgė į mane. -Vakarėlis dar tik prasidėjo...-suurzgė.

-Ir baigėsi !-sušukau ir pradėjau mautis striukę.
-Kaip aš tavęs nekenčiu !-suurzgė ir taip pat apsirengė ir išėjo lauk.
Dar nuėjau prie Semo ir pasakęs ,kad jau išvažiuojam išėjau lauk.
Sėdome į mašiną ir išvažiavome atgal į namus.

《《Loros POV》》

Kai jau mačiau pažįstamas vietas ir netoli esančius pažįstamus namus ,vaikinui prie vairo kažkas paskambino.
Jis pamurmėjo kažką panosei ir perdavė telefoną man.
-Dabar taip klausyk !-sušuko vyras.

...