Išgalvotas laikas

7 Skyrius

-Važiuosime iki parduotuvės nusipirkti kiaušinių. -suprunkštė ir pagriebęs džemperį nuo kedės pažvelgė į mane.
-Hugai aš neturiu nuotaikos važiuoti kažkur ir dar dėl kažkokių kiaušinių.. -rimtai kalbėjau.
-Tai turi tuos 4 svarus?
-Na taip turiu. -sukryžiavau rankas ir pasakiusi tai norėjau išeiti iš jo kambario ir atnešti ,bet jis mane sustabdė.

-Su tais kiaušiniais galėsi aplaidyti Oresto mašiną. -prikando lūpa ir pažvelgė į mane.
Šiek tiek susiraukiau, sudvėjojau.
-Tu genijus!-sušukau ir greit apkabinusi jį išsitempiau iš kambario.
Labai apsidžiaugiau jo tokiu sprendimu, kad galėsiu atkeršyti Orestui, tad nudžiugusi įbėgau į savo kambarį ir pasiėmusi šiltą megstinį ir 20 svarų išbėgau kartu su Orestu į lauką.

Kol garažo duris darėsi bandžiau sugalvoti ką dar padarius ,tad sugalvojau, kai ką genialaus.
-Mums reikės dar miltų ir skanaus ir saldaus medučio. -nusijuokdama pažiūrėjau į Orestą .
-Ką čia sugalvojai ?-keistai pažiūrėjo į mane brolis.
-Pamatysi. -su tokia "blogiukės" šypsena pažiūrėjau į jį ir nuėjusi prie mašinos įsėdau į ją.
Jis užvedė variklį ir nurūko apsnigtu keliu link parduotuvės.

Parduotuvėje

Hugas laikė krepšį ,o aš į jį tiesiog kroviau tai ko man reikėjo. Į krepšį įdėjau  keturis maišus miltų, du meškučius medaus ir  tris dėžes kiaušinių. Dar vaikštinėjome po parduotuvę, kai pamačiau purškiamų dažų ir sumaniusi paimti ir juos įdėjau į krepšį.

-Ei! Kam tau jie ?-parodydamas į dažus paklausė Hugas.
-Pamatysi. -nusijuokiau ir patraukiau link kasos.
Hugas į mane žiūrėjo lyg į idijotę ,bet jei aš būčiau jo vietoje lygiai tą patį pagalvočiau ...
Sudėjau miltus ,medų ,kiaušinius ir  dažus ant stalo. Pardavėjas į mane labai keistai žiūrėjo . Viską apskaičiavęs tarė :
-Devyniolika svarų ir keturi centai.
Įdaviau jam pinigus ir susikrovusi viską į maišą pagriebiau grąžą ir patraukiau link mašinos.

Viską laiką Hugas į mane žiūrėjo labai keistai ir tai labai gadino, bet bandydama nekreipti į tai dėmesio tiesiog atsisėdau į mašiną .
-Tu man padėsi?-greit tariau ir toliau ramiai sedėjau.
-Tai aišku,o kaip aš galėčiau tau nepadėti?

-Kur pirma važiuosim?-važiuodamas keliu klausė.
-Mes tik pas Orestą ir tevažiuosim ... pas Klara pamaniau ,kad neverta važiuoti. -kiek liūdnai pažiūrėjau į jį.
-O kam tau medus ir miltai ?-domėjosi nukreipdamas mano mintis į šoną.
-Padarysiu taip ,kad atsimins dar ilgai. -su šypsena kalbėjau.

Hugas taip pat šyptelėjo ir pagreitinęs greitį nuvažiavo link Oresto namų.
Netrukus ilgai važiuoti jau buvome prie Oresto namų. Pasiėmę visus maisto produktus į rankas priėjome arčiau .
Hugas laikė miltus ir medų ,o aš paėmusi kiaušinius ,atidariau ir pradėjau mėtyti.

Mečiau pirmą, antrą kartą ... Nepataikiau ,kai pagaliau pagavau taktiką ir pradėjau mėtyti į mašiną. Įsijungė jos signalizacija. Hugas pradėjo juoktis ,o aš kiek nusigandau ,nes buvo tikrai šviesu ir mus galėjo, bet kas kitas pamatyti ir iškviesti policiją ,bet nusispjovusi į visą tai mėčiau toliau ir tikrai galiu pasakyti ,kad jausmas buvo tiesiog nerealus.

Mėčiau toliau, kai staiga pastebėjau kaip kažkas atidaro Oresto namo duris ir išeina į lauką su rakteliais rankoje. Ten stovėjo jo mama visa tokia nusigandusi ir kiek pyktelėjusi.

Pasislepiau už Hugo.
-Sveiki ,ar jūs Oresto mama ?-greit prasitarė Hugas.
-Taip...-lėtai atsakė moteris .
-Jūsų sūnus pasielgė labai nesąžiningai, todėl mes norėtumėmė, kad jis pasimokytų ir suprastų, koks asilas yra . -šyptelėjo.-Bet dar turime du tuzinus kiaušinių ,todėl jumis dėtas aš grįžčiau į namus. -kalbėjo labai tvirtai.
Jo mama išjungė mašinos signalizaciją , dvėjodama pažiūrėjo į mus ir nuėjo atgal į namą.

-Ir to pakako ?-juokdamasi paklausiau.
-Taip...-nusijuokė taip pat .
Keista buvo ,bet jausmas buvo nepakartotinai puikus. Kai viską baigiau mėtyti ir kiaušinių dėžės buvo tuščios iš Hugo ranku paėmiau dažus ir ant mašinos kapoto nupiešiau didžiulę savo pirmą vardo raidę ir iš šonų labai "gražius" du žodžius "Išdavikas" ,"melagis" nenorėjau rašyti kažką tokio šlykštaus ,tad parašiusi teisybę tikrai labai didžiavausi savimi .
Priėjau prie jo namų durų ir pabeldžiau į duris. Jas atidarė ...