Išgalvotas laikas

34 Skyrius

...kai staiga pasigirdo beldimas į duris .
-Aš pažiūrėsiu kas čia. -pakilęs nuo krėslo tarė Arnas ir nuėjo prie durų .
Greit pasigirdo žmonių šurmulys kuris mus pakėlė iš vietų ir vedė link durų. Sustojime koridoriuje ir pradėjome stebėti kas vyksta .
Ten stovėjo Tajus ,Semas ir Greta.
-Ką jūs čia veikiat ?-kiek stebėdamas klausė jų Arnas.
-Greta veržėsi pas tave ,tad su Semu išėjome jos stabdyti. -kalbėjo Tajus kiek pasimetusiu balsu.
Greta stovėjo su lagaminu rankoje ir vis žvilgčiodama į mane pasislėpusi šypsojosi.

-Jau vėlu,ryt anksti keltis,tad pasiimk viską ką čia atsinešei ir eik lauk!-griežtai kalbėjo Arnas.
-Bet aš noriu pas jus pasilikti...-vaidindama liūdną kalbėjo Greta.
-Pas mūsų vietų nebėra. -įsiterpė Edas.
-O negalėtų Lorą eiti pas jų,o aš pasilikčiau čia?-šyptelėjo Greta.
-Ne negalėtų!-pro mane prasiveržusi Ana priėjo prie jos ir stumtelėjo lauk pro duris.

Greta nuvirto ant žemės nors stumtelėjimas net neatrodė stiprus. Viskas atrodė taip netikra ir suvaidinta,bet vaikinai nei vienas nesudvėjojo ir bėgo jos kelti,bei žiūrėti kas nutiko. Labai supykau, kad ji taip daro. Vaidina kažkokia vargšiukę kuri nič nieko nedaro...
-Matai ką tu padarei! Kitą kartą ramiau!-šaukė ant Anos Arnas .
-Jūs ramiau!-ant viršaus šaukė Edas gindamas Aną.

Ana pažvelgė į mane ir pasakė tik man girdimai"Aš net nestipriai pastūmiau". Dabar 100% įsitikinau, kad Greta tik vaidino, tad apsisukau ir nuėjau į viršų, kritau į lovą ir labai pykau ant Gretos ir viso to kas vyksta aplinkoje. Negana to Arnas ja tiki ,Tajus ja tiki... Visi ja tiki ir nesupranta ,kad tai tik apgavystė. Praėjo gal trisdešimt minučių. Apačioje jau buvo tylu... Smalsavau kas įvyko ,kad taip staiga nutilo ,bet buvau išdidi ir nėjau į apačią.

Naršiau internete ,kai iš už nugaros išgirdau grindų trakštelėjimą kuris privertė atsisukti.Atsisukusi nieko nemačiau tik neryškią šviesą sklindančia iš apačios. Kiek nusigandau ir atsisėdau ant lovos .Pradėjau žvalgytis aplink .Šviesa įsijungė ir pastebėjau tą  keistą Arno veidą žiūrintį į mane kuris liepė man tiesiog žiūrėti į jį ir ne judėti. Jis lėtu žingsniu ėjo link manęs.
-Kodėl tu taip pasielgei ?-greit ištariau šiuos žodžius ir pažvelgiau į jį.

Jis tik tylėjo ir priėjęs arčiau atsisėdo šalia manęs ant lovos.
-Ji tik apsimetė ,o tu ...-atsidusau ir tiesiog atsiguliau ant lovos.
-Ji rimtai nuvirto ir susitrenkė galvą ,nes Ana ją pastūmė !-kiek garsiau suriko ir apsisukęs išėjo lauk Arnas.
Eidamas viską vartė kas buvo po ranka. Stebėjausi jo tokiu elgesiu ir supratau ,kad jis nėra toks kokį aš įsivaizdavau.
Išgirdau laukinių durų trinktekėjimą pro kurias Arnas išėjo į lauką . Nežinau kodėl ,bet apsimoviau striukę ,batus ir bėgau jam iš paskos.
Bijojau ,kad jam kas nors nutiks arba padarys kažką dėl ko vėliau gailėsis.

Apačioje Ana bandė mane sustabdyti ,bet aš tiesiog išėjau ,nes man taip reikėjo. Kažkas viduje nedavė ramybės .
Lauke buvo šviesu ,nes mėnulis danguje suteikė daug šviesos ir jaukumo. Tolumoje pamačiau juodą šešėlį, kuris tiesiog stovėjo prisiglaudęs prie sienos. Bandžiau įsižiūrėti kas tas žmogus ir iš kūno sudėjimo atspėjau ,kad tai Arnas. Pasislėpiau tarp namo ir žiūrėjau į jį. Mačiau koks jis buvo piktas. Apsisuko ir ėjo atgal. Sulaikiau kvapą ,kad nesimatytų dūmų nuo šalčio iš burnos, nenorėjau, kad jis pamatytų mane . Jis praėjo ,tad atsikvėpiau. Kai staiga išgirdau namo durų trinktelėjimą.

Kažkas nuėjo tolyn. Tyliai iš tamsos pasigirdo mano vardo šaukimas. Supratau ,kad tai Ana ,tad išlindau ir nuėjau kartu su ja į namą.
-Jis tavęs ieškojo ...-tyliai prakalbo ji.
-Jis?
-Na Arnas...-ramiai kalbėjo.
-Kam jam manęs ?-kiek nerūpestingai paklausiau.
-Aš nežinau...-ji tik atsakė man ir nuėjo .
Nusirengiau ir tiesiog palikau viską taip kaip yra.

Nuėjau į vonią, atsiprausiau, susišukavau, nusivaliau makiažą ir nuėjau į lovą.

《《Lovoje,21:00》》

Gulėjau susivyniojusi į patalus ir skaičiau elektroninę knygą ,kai iš apačios į viršų parėjo Hugas ,Ana ir Edas .
-Kur Frėja ?-staiga Ana paklausė Hugo.
...