Išgalvotas laikas

41 Skyrius

《《18:10 autobuse》》

Visi sulipome į tas pačias vietas autobuse ir pradėjome važiuoti .

-Trūputėlį sutrugdysiu jus. -per garsiakalbį tarė mokytoja ir tik tuomet visi nutilo.-Kiekvieną rytą nuo 10:30 iki 11:00 vyksta rytinė mankšta ,nebuvau sakiusi ,tad kas nori gali ateiti į didžiojo namo salę ,beto penktadienį 19:00 valandą toje pačioje salėje bus šokių vakaras Kalėdų proga ,tad tikrai visi tūrėsite jame dalyvauti ,nes namo jau išvažiuojame šeštadienį vakare. -baigė kalbėti mokytoja ir tuomet pasipylė samyšis iš visų pusių.

Merginos pradėjo skūstis kitoms ,kad neturi suknelių ar batelių ,o kitos skundėsi ,kad neturi papuošalų ar makiažo.
Staiga į mano pusę atsisuko Ana ir prdėjo kalbėti.
-Aš nusipirkau labai gražią suknelę kai grįšim parodysiu.-šyptelėjo.-O tu turi ?
-Man atrodo ,kad įsidėjau. -kiek suabėjojusi atsakiau.-Bet tu nepatikėsi kokią gražią mačiau ...
-Nusipirkai ?-nustebo.
-Ne ,ji buvo labai brangi ...-žvilgtelėjau į Arną jis tik sedėjo ir šypsojosi.

-Ką juokingo pasakiau ?
-Ne nieko...-tvardydamas juoką atsakė.
Visą likusį laiką autobuse kalbėjau su kitais ir vis žvilgčiodavau į Gretą.Ji su niekuo nebendravo tik buvo įlindusi į telefoną...

《《Po 1 valandos》》

Kai jau sustojome prie mums skirtos sustojimo vietos išlipome iš autobuso ir pasileidome eiti link namukų.
Netrukus dvidešimt minučių jau rakinome duris ir įėjome į vidų.Arnas nuėjo kurti ugnį,Hugas su Frėja į viršų persirengti , Edas iškraustyti pirkinių,o mes su Ana nuėjome tiesiai į vonios kambarį.
-Papasakok kur buvai?Kodėl verkei?-pradėjo klausinėti.
-Bet greitai,nes mano nuotaika ir vėl subjurs...
-Na gerai klausau. -šyptelėjo užkišdama mano plaukų sruogą man už ausies .
-Aš ėjau susitikti su savo buvusiu vaikinu Orestu kuris visą tą laiką nuo tada kai atvažiavau į Niujorką nuo manęs neatstojo,-atsidusau ir tęsiau toliau.-Kai susitikome viskas vyko lyg ir įprastai ,bet kai aš norėjau eiti jis mane sustabdė ir išvadino pačiais bjauriausiais žodžiais. Mane tai įskaudino ir paliko vieną sedėti .Net nesumokėjo už kavą kurios net negėrėme...

-Koks bjaurybė!-sukryžiavo rankas ties krūtine ir pažvelgė į mane.
-Tai jau tikrai...Aš jo nemyliu,nes yra grynas mergišius,bet skauda tikrai labai net nežinau nuo ko.
-Visada skaudės,kai to žmogaus net nepažinosi. Kai skaudina,nesvarbu koks žmogus tau visada skaudės labiau ar mažiau. -priėjo arčiau ir apkabino.
Stovėjome apsikabinusios gal penketą minučių.

-Eime persirengti,išsikepsim blynelių su nutela,ką manai?-paklausiau Anos.
-Gera mintis,užteks čia liūdėti. -šyptelėjo ir kartu su manimi išėjo iš vonios.
-Pasiimk prie durų padėtus maišus ir nusinešk į viršų ten viskas tavo. -tarė Arnas įšvydęs mus.
-O maišas tau...
-Viskas tau. -nutraukdamas mane tarė ir nusišypsojo pažvelgdamas į mane.
Nesupratau ką jis tūrėjo omenyje "man",tad viską pasiėmusi kartu su Ana nuėjau į viršų.

Hugas jau ėjo į apačią,prasilenkėme,o Frėja vis ieškojo rūbų.
Nuėjau prie lagamino ir išsitraukiau pilką suknelę su kurią žadu būti namie. Nusirengiau senus rūbus ir persimoviau į suknelę,bei apsimovusi šiltas tapkutes ėjau prie maišų.Pasidėjau juos prie lovos ir pradėjau pakuoti.Išsitraukiau tuos juodus batelius kuriuos pirkau ir priėjau prie geriausio maišo kuriame net nežinojau kas bus.Lėtai prie manęs priėjo ir Ana.
-Ką čia žiūrėsit?-pasidomėjo Frėja.
-Paslaptingą dovaną nuo Arno? -juokėsi Ana.

Lėtai iš maišo ištraukiau dėžutę ,ją atidariau ir netekau žado ką joje pamačiau... Mano rankos pradėjo drebėti.Širdis pradėjo lipti lauk.
-Ji mano...-ramiai tariau ir pažvelgiau į Aną.
-Kas ? -pasimetusi pažvelgė į mane.
-Suknelė kurios aš begalo norėjau ,ji mano ! -pradėjau šokinėti iš laimės .
Jos medžiaga buvo tiesiog tobula... Nebetokia kaip parduotuvėje. Ji buvo dar švelnesnė. Turbūt dėl nieko gyvenime dar taip nesidžiaugiau.
-Arnas tave dar ne tiek stebins. -šyptelėjo Frėja.
-Tavo brolis tobulas. -nusijuokiau ir greit nubėgau į apačią.
Pradėjau mėtytis tarpduryje. Ieškojau Arno,kai pamačiusi jį virtuvėje puoliau į glėbį ir tiesiog pabučiavau. Negalėjau tuo patikėti ,kad ji mano...