Išgalvotas laikas

45 Skyrius

《《Arno POV》 》

Nešiau Lorą į antrą aukštą ,nes ji pati paeiti jau nebegalėjo. Nepykau ant jos, kad padaugino ,visgi visi savi nebijojau, kad jai kas nors nutiks. Švelniai paguldžiaują ją į lovą ir pats atsiguliau šalia.Ji nemiegojo tik žiūrėjo į lubas,kai staiga pakilo nuo lovos ir savo gležnomis ir šaltomis kojomis užlipo ant manęs.
-Ką darai?-bandydamas ją nustumti pašnibždomis paklausiau.
-Norėtum su manimi pasimylėti? -prikando lūpą ir pažvelgė į mane.
-Šaaa...-tariau.
-Nenorėtum?-kiek liūdnai pažvelgė į mane ir pasilenkusi arčiau įkando į lūpą.

Iš kurios nestipriai pasruvo kraujas.
-Aš Netyčia. -užsiėmusi už burnos tarė ji ir pradėjo panikuoti.
-Viskas gerai. -šyptelėjau ,nes tai tik menkas įdrėskimas.-O tu laukinukė. -pridūriau.
-Žinau,kas esi dulkinęs daug merginų ,bet nesi lietęs manęs?-vėl prikandusi lūpą pažvelgė į mane ir savo rankomis pagriebė manasias ir pradėjo jas kišti po savo megstuku.

Negalėjau taip pasielgti kai ji tokia girta ,tad pagriebiau ją ir paguldžiau šalia savęs.Mačiau kaip ji dar stipriau pradeda kandžioti lūpą. Mane tai tiesiog vedė iš proto. Vos tvardžiausi!
-Kodėl mane atstūmei?Ką aš tau nepatinku?-pažvelgė į mane spindinčiomis akimis nuo ašarų.
Viena jų nuriedėjo ir ji pradėjo verkti. Jaučiausi lyg paskutinis idijotas. Nežinojau ką daryti . Dažniausiai būdavo tieisog labai paprasta, paimdavai bet kurią merginą, kuri yra padauginusi pasinaudodavai ja ir palikdavai ,bet Lora... Ji kitokia. Negalėčiau jos liesti labiau nei ji norėtų,o kai dabar ji yra girta tuo labiau nieko negaliu ir nenoriu daryti. Ji lėtai apsivijo mane rankomis ir padėjusi galvą man ant krūtinės tyliai ištarė "Man atrodo aš  tave myliu ..." atrodo širdis išlipo lauk. Ašaros pradėjo kauptis akyse. Kūnas pradėjo drebėti.Jaučiausi geriau nei laimingiausias žmogus gali jaustis. Tik girti žmonės sako tai ką galvoja...a
Aš ją saugosiu ir pažadu ne išduosiu. Kalbėjau savo mintyse taip žiūrėdamas į ją. Pirmą kartą kažkurį mergina man tai sakė taip asmeniškai ir nuoširdžiai.. Apkabinau stipriau jos gležną kūną ir pasinėriau į miego karalystę.

《《Loros POV》》

Pramerkiau akis nuo nežmoniško cypimo mano ausyse. Pakėliau galvą ir jaučiau kaip kažkas ją spaudžia. Viskas taip sunku. Atsiminiau vakar dieną ,tai net bloga pasidarė... Galėjau nepasiduoti viskio pagundai ,bet pasidaviau ir dabar taip gailiuosi. Apsižvalgau aplink kambarį ir pastebėjau ,kad visos lovas tuščios išskyrus priešais lovoje miegantį Edą. Vos išlipusi iš lovos pažvelgiau į kojas ir supratau ,kad miegojau vien po apatinių ir...ir ... Visai be liemenėlės ?

Lora tu rimtai ?Tikiuosi vakar nieko nepadariau dėl ko būtų gėda. Aš nieko negalių atsiminti. Atsikėliau iš lovos ir nuėjusi prie savo lagamino išsitraukiau juodas kelnes ir greit jas apsimovusi nupėdinau į virtuvę.

-O jau pabudai ?-tarė Ana pildama į stiklinę karštą vandenį.
-Mhm...-suurzgiau ir prisėdau ant kedės prie Arno kuris naršė įlindęs į telefoną.
Staiga jis pakėlė akis ir pakštelėjęs man į skruostą nuėjo į viršų nieko nesakęs ir paliko mane visiškoje nežinioje.
-Eik apsirenk kažką sportiško eisim pasportuoti. -atsigerdama kavos šyptelėjo man Frėja.
-Na jau tikrai ne ... man galva plyšte plyšta ,o tu mane dar į sportą kvieti. -atsidūsau.-Bėje kiek valandų?
-Lygiai 10:00. -įsiterpė Ana.
-Tad greičiau skubinkis ,matai mes su Ana jau susiruošusios.

Nenorom atsikėliau nuo kedės ir nuėjau į viršų. Visgi ką daugiau veiksiu . Nuėjusi prie lovos pastebėjau stovintį Arną, kuris vis maigė telefono ekraną.
-Aš kažką vakar padariau ?-nedrąsiai tariau.
-Ne ,o kodėl klausi ?-net nepakėlęs akių į mane su šypsena veide atsakė.
-Nes kažkaip keistai elgiesi. -nelaukdama jo atsakymo iš lagamino išsitraukiau drabužius.

Tai : pilką maikutę ,juodas kelnes ir baltus kedukus. Pasiėmusi viską ėjau link laiptų,kai Arnas tarė.
-Neskaitant to ,kad norėjai pasimylėti.-šyptelėjo numetęs telefoną į šoną.
-Ką ?-sustingusi vietoje pažvelgiau į jį.-Bet ... Mes to ... Na ... nedrėm ? Ar ne ?-visa išraudonavusi klausiau.
-Aišku ne ,aš nebuvau toks durnas. -nusijuokė ,o aš pasprukau į apačią.
...