60 Skyrius

81 6 0
                                    

...
-Mes ir nevažiuosim namo ...-ramiai tarė Arnas.
-Tai kur tada važiuosim ?
-Į viešbutį vienai nakčiai ,o rytoj iš ankstaus ryto grįšim ...
-Būkit pas mus!-tarė Hugas .-Bus ir pusryčiai ir pietus,ilgiau galėsit pabūti , laisviau jausitės ir už tai nereikės mokėti -kalbėjo.

-Aišku pasilikit. Antras aukštas, kaip ir mūsų vienų. -šyptelėjau .
-Nenorim būti našta jums. -prakalbo Arnas .
-Viskas gi gerai ,nemaži vaikai esat. -šyptelėjau padėdama savo ranką ant Arno.
-Aš norėčiau pasilikti pas jų ...-nedrąsiai tarė Frėja.
-Galėsi miegoti mano lovoje ,aš prisipūsių čiužinį, pažiūrėsim kokį filmą ir galėsiu duoti visiškai naują savo pižama. -kalbėjo linksmai Hugas kas pataisė Frėjos nuotaiką.

Arnas irgi pradėjo šypsotis. Neužilgo įsukome į mūsų namų kiemą. Išlipome iš mašinos ir nuėjome į namo vidų.
Svetainėje dar sedėjo seneliai ir tėvai.
-Labas vakaras. -nedrąsiai tarė Frėja seneliams ir tėvams .
-Sveiki. -šyptelėjo mama ,o visi kiti tiesiog linktelėjo galva.
Arnas ,Hugas ir Frėja nuėjo į viršų ,o aš nuėjau paaiškinti tėvams kas čia vyksta.

-Jie pasiliks pas mūsų miegoti ,jūs nieko prieš ?-tariau tikėdamasi teigiamo atsakymo.
-Jei nemiegosit kartu galit. -susiraukė tėtis ,o močiutė pradėjo juoktis.
-Ahhh...-suurzgiau ir nuėjusi į virtuvę paspraginau du spragėsių ir paėmusi dvi kolos nuėjau į viršų.

《《Viršuje》》

Ėjau tiesiai į Hugo kambarį ,nes tikėjausi juos ten rasti visus .Bet įėjusi į vidų ten sedėjo tik Hugas ir Frėja.
-Va imkit kolos ir spragėsių. -padaviau jiems.-O kur Arnas ?
-Jis tavo kambaryje. -šyptelėjo Frėja įsikišdama į burną spragėsį.
Išėjau iš Hugo kambario ir nuėjusi į savo ten radau ant lovos sėdintį Arną kuris vis naršė telefone.Viską ką tūrėjau rankoje padėjau ant stalo ir lėtai priėjau prie jo.

Išėmiau iš jo rankų telefoną ir užkišusi už nugaros pažvelgiau į jį ir prikandau lūpa taip norėdama jį paerzinti.
-Baik...-suurzgė.-Duok man telefoną. -rimtai pasakė.
Atsidusau ir atidavusi jį jam nuėjau į vonios kambarį.
Nesuprantu ką jis tokio svarbaus jame mato. Aš jam lyg tuščia vieta .

Pradėjau valytis dantis ir makiažą ,kai į vonią įėjo Arnas.
-Atsiprašau ...-tyliai tarė.-Ši diena buvo labai įtemta.
Aš jam nieko nesakiau tik toliau dariau kas man priklausė .
-Tuoj atnešiu kokią nors Hugo maikę. -tyliai tariau ir išėjau iš vonios.
Nuėjau pas jų ir paėmusi pilką ,laisvą maikutę nunešiau tai Arnui.
Įėjau į vonią ir aiktelėjau jį pamačiusi vien po kelnių ,be maikutės.
Jis tik pagriebė ją ir išėjo.
Aš greit išsitraukiau iš spintos vonioje pilką maikutę ir pilkus šortukus. Apsimoviau juos ir baigusi praustis išėjau iš vonios. Arnas jau gulėjo lovoje . Išjungiau didžiąją šviesą ir įjungusi stalinę lempą prie lovos pasistiebusi ieškojau šiltų kojinių ,nes buvo šalta.

Pro veidrodį mačiau kaip Arnas valgo mane akimis ,tad specialiai norėdama jį paerzinti išriečiau užpakaliuką ir net neatsisėdusi ant lovos pasilenkiau ir apsimoviau kojines .

Atsisukau į jį ,o jis tik staigiai nusisuko į šoną ir vaidino ,kad net nežiūrėjo. Atsiguliau į lovą ,o jis tik atsisuko į mane ir apkabino prisispausdamas prie manęs.
Pradėjau jausti iškilimą ,užpakaliuko srityje ,taip supratau ,kad tai Arno pasididžiavimas ir kažkodėl pradėjau šypsotis ,tad bent kažkas susijaudina žiūrėdamas į mane.
Aš atsisukau į jo pusę ir prikandusi lūpą pažvelgiau į jį.
-Tu ką nori visai išvesti mane iš proto ?-tyliai tarė.

Aš tik susigėdau ir pradėjau jausti raustančius skruostus.
-Ar galėčiau tave pamaloninti ? -paklausė manęs Arnas netikėtai.
-Ką ?-pasimečiau.
-Na ar galėčiau ?-šyptelėjo.
-Dabar? Mano tėvai ,Hugas ar Frėja gali užeiti ir ...
Jis tik pakilo nuo lovos ir priėjęs prie durų užrakino jas ir vėl grįžo pas mane į lovą.
-Dabar niekas negali. -šyptelėjo jis ir pabučiavo man į lūpas.
-Bet ką jei man skaudės?O jei nepatiks?-pradėjau klausinėti lyg kokia kvailė.
-Viskas bus gerai. -šyptelėjo.-Man tik reikia tavo sutikimo.

Aš nurijau didelę seilę burnoje ir pažvelgusi į jį linktelėjau taip duodama ženklą,kad sutinku.Man iš tikrųjų buvo gėda. Nežinojau ką galvoti ,ar kaip elgtis...

Išgalvotas laikas Where stories live. Discover now