Išgalvotas laikas

11 Skyrius

Greit nusivaliau ašarą ir atsisukau į jį.
-Lipi ?-su šypsena veide stovėdamas žiūrėjo į mane.
-Ką ??Kur?? -pasimetusi paklausiau ir pradėjau žvalgytis aplink.
Pastebėjau daug žmonių stovinčių eilėje prie išėjimo ir kažkur tolumoje tėtį kalbantį su mama.
-Mes jau atskirom ?
-Na taip ,tai lipsi ar reikia padėti ?-šyptelėjo.
-Ne viskas gerai gali eiti ...-pasimetusi kalbėjau.

Greitai pažadinau Hugą ir atsistojusi iš kedės vis svarsčiau kur dingo laikas. Jis lyg išgaravo... Kur jis taip greit pradingo ,gi skrydis buvo toks ilgas ,o aš vos pagalvojusi apie vieną menką dalyką atsidūriau Niujorke.
Ėjau iš Tajaus paskos kai susitikus su tėvais, pamečiau jį iš akių. Ėjau per lauką iki didžiulio pastato, kai pagaliau atsidūriau jo viduje.Tėtis su kažkuo kalbėjo telefonu, o Hugas su mama nuėjo nupirkti užkąsti. Aš likau sedėti. Žiūrėjau į praeinančius žmones ,kai staiga prieš mano akis išdygo Tajus, kuris dideliais žingsniais artėjo prie manęs. Kai vaikinas  buvo visai šalia, staigiai atsitūpė ir ištiesęs  savo ranką ant mano kojos padavė tušinuką ir  pažvelgė man į akis .

Supratau,kad jis nori,kad užrašyčiau savo numerį, tad pažiūrėjusi į jį šyptelėjau ir pradėjau rašyti ,kai vos parašiusi pirmus 4 skaičius tėtis pašaukė mane, kad jau važiuojam, o mama pribėgusi su Hugu griebė lagaminus ir išbėgo lauk. Palikau Tajų klūpėti su neužbaigtu numeriu ,o pati pabėgau. Kai sedėjau taxi mąsčiau apie jį. Ir pagalvojau "Gerai,kad nebaigiau rašyti numerio...gi taip tik dar įdomiau" su šypsena sedėjau mašinoje,o į mane iš priekio vis žvilgčiojo tėtis.Jaučiausi keistai. Kitoks oras ,daug žmonių ir mašinų...

Važiavome nedidelių namų apsuptyje, kai netikėtai jie pradėjo dar labiau mažėti ir kai kuriuose vietose jų net nebebuvo. Liko tik nedideli kalnai.
-Ar greit nuvažiuosime iki vietos kur gyvensime?-negarsiai paklausiau mamos sėdinčios šalia manęs.
-Maždaug už 2 valandų kelio,kai privažiuosime patį meistą ir dar papildomai vietą kur gyvensime. -šyptelėjo ir sunėrė mano ir savo rankos pirštus.

Aš atsirėmiau į jos petį ir bandžiau užmigti. Staiga dingau, atsijungiau...ir nebesupratau kur esu.
Greit pramerkiau akis ,nes pajaučiau keista jausmą lyg būčiau ore.Apsižvalgau ir suprantu ,kad esu ant Hugo rankų nešama kažkur ...
-Ei!-greit sušukau ir pradėjau muistytis.-Paleisk aš ir pati galiu paeiti .
-Okok paleidžiu ,tik nurimk. -suirzęs pažvelgė į mane ir pastatė ant žemės .
-Ačiū. -greit atsakiusi pradėjau žvalgytis aplink.

Pastebėjau jaukią žiemišką ir labai tamsią aplinką aplink. Kažkur tolumoje pastebėjau akies krašteliu  didelias Niujorko pastatų švytinčias nuo šviesų viršūnes ,o aplink mane gyvenamų namų kvartalą kur kiekvienas namas buvo papuoštas įvairiausiomis girliandomis ir kalėdinėmis dekoracijomis.

-Mes čia gyvensim?-greit priėjusi prie mamos paklausiau .
-Taip. -su šypsena tarė ir į mano ranką įgrūdo mano lagaminą.
-Dar toli eiti ?-suurzgė Hugas .
-Jau matosi ,tuoj prieisim !-sušuko tėtis jam.
Eidama iš kišenės išsitraukiau telefoną ir pažiūrėjau kiek valandų ,tad laikrodis rodė 20:48 .Buvo gan keista, visą tą laiką,kai isedau į lėktuvą,negaliu suprasti kaip greitai dingsta laikas.. Vsi dėl to Londono ir Niujorko laikas labai skiriasi, todėl man labai sunku susivokti laike.
Sustojome prie didelio ir begalo gražaus namo.
-Na ką dabar čia gyvensime. -per pečius apsikabines mane kalbėjo tėtis rodydamas į namą priešais mus .
-Wow ...-nustebęs Hugas priėjo arčiau mūsų.

Lėtai apžiūrėdami jo kiemą ėjome į vidų .Tik atidarius duris pasirodė tiesiog tuštuma.Tamsi ir nejauki. Kiek nusigandau,susirūpinau.Ar galėsiu čia priprasti? Net pati nežinau. Keistas jausmas neramino mane.
-Bėkit į viršų išsirinkti kambarius. - su šypsena veide kalbėjo mama.
Nubėgau į viršų ir greit perbėgusi per visus kambarius pasirinkau tą kuris man buvo jaukiausias. Jo viduje buvo dar dvi durys ,vienos į vonios kambarį , o kitos į didžiulę rūbų spintą kurioje galėsiu viską susidėti taip kaip norėsiu ir nebereikės po kelias dešimtis minučių ieškoti ką apsirengti mažoje spintoje, kurioje vos viskas tilpdavo. labai laminga ir nekantraudama nulipau į apačią kurioje tėvai jau apžiūrinėjo kitus kambarius,kai atsisukes į mane tėtis tarė ...