Išgalvotas laikas

3 Skyrius

Staiga pamačiau tolumoje iš už nugaros atvažiuojančią juodą mašiną, kuri privažiavusi prie manęs sustojo.
Kiek išsigandau ir paspartinau žingsnį. Girdėjau, kaip iš mašinos išlipa žmogus ir užtrenkęs mašinos dureles eina link manęs labai greitu tempu. Aš įsitempiau ir pajaučiau to žmogaus ranką ant savo plaštakos, jis trūktelėjo mane ir sustabdė.

-Kur tu taip skubi ?-pasigirsdp keistas Oresto balsas.
-Kodėl su ja ir manimi pasielgei taip negražiai ?-kiek atsikvėpusi paklausiu.
-Tai ,kad ji jau norėjo išeiti ,o su tavimi ... aš nenorėjau ,atsiprašau... -paėmęs už mano rankų kalbėjo.
-Aš išvykstu iš Londono ,tad atsok nuo manęs ir būk su kuo tik nori, nebereikės nuo manęs slėpti kitų merginų ,-greit pasakiusi atplėšiau jo ranką nuo savosios ir nuėjau nuo jo.

-Palauk ! Aš noriu pasikalbėti!Aš tave myliu...-sušuko ir pribėgo prie manęs.
-Tiesiog palik...-nespėjus man pabaigti ką tūrėjau sakyti jis mane pabučiavo.
Neatsakiau į jo bučinį ,nes nenorėjau būti ta eilinė su kuria jis bučiuojasi.
Atsitraukiau nuo jo ir trenkiau per veidą iš visų jėgų...
-Už ką??-susiėmes už žando klausė. Jis buvo pasibaisėjęs mano elgesiu.
-Neapsimesk kvailiu ir palik mane ramybėje!-sušukau ir nuėjau nuo jo.
Po šių mano žodžių jis manęs jau nebesivijo ir labai džiaugiausi dėl to. Greitu žingsniu ėjau link namų, kai pagaliau priėjau juos.

Tik įėjusi pro duris pasijaučiau visai kitaip. Nusirengiau ir eidama pro virtuvę užuodžiau gardžios vakarienės kvapą, pastebėjau tėtį žiūrintį televizorių ir mamą vis dar plušančią virtuvėje.
Buvo begalo jauku ir gera jausti visus artimus žmones šalia.
-Kaip čia taip greit grįžai?-man pro šalį einat, paklausė tėtis.
-Ai...-atsidusau ir nuėjau į viršų. Nenorėjau pasakoti.

Greitu žingsnių praėjau pro jį ir įėjusi į kambarį užtrenkiau duris. Užtraukiau visas užuolaidas ir nuėjau prie spintos ieškoti kažką persirengti. Išsitraukiau nude spalvos džemperį ir tokios pat spalvos tampres. Apsimoviau rūbus ,išjungiau šviesą ir įsijungusi šviečiančias žvaigždutes virš lango, pasiėmiau kompiuterį ir pradėjau ieškoti kokio nors filmo.

Kai staiga pasigirdo tylus mano kambario durų atidarymas ir tamsaus žmogaus įėjimas į kambarį. Iš karto supratau ,kad tai Hugas.
-Ko nori ?-piktai dėptelėjau.
-Išsiskyrei su Orestu ?-šnypštelėjo.
-O kas tau darbo?
-Na jis skambino ,sakė jį primušei ir palikai nesupratusį kas čia įvyko. -juokėsi.-Rimtai primušei jį?
-Taip jam ir reikia!-tvirtai pasakiau.

-Kitą kartą kai man reikės pagalbos skambinsiu ,kad apgintum. -šaipėsi.
-Dink iš mano kambario !-metusį į jį pagalvę piktai pažiūrėjau.
-Okay okay ,nereikia iš karto pylti ir būti tokiai  piktai...-vaidino liūdną.-Ko čia ieškai ?-pridūrė pažvelgdamas į kompiuterio ekraną.
-Lyg tau rūpėtu ,-greit atsakiau ir toliau ieškojau filmo.
-Pikčiurna. - su pajuoka ištaręs, išėjo iš kambario.

Nesusireikšminau to ir toliau ieškojau filmo, kai staiga pasigirdo mamos šūksnis ,kad eitumėme valgyti. Greit pašokau iš lovos ir nubėgau į apačią. Iš mano paskos atėjo ir Hugas.
Visi susėdome prie stalo ir pradėjome valgyti vakarienę. Tai buvo vištiena su daug salotų lėkštėje.

Kai pavalgiau ir norėjau stotis nuo stalo mama tarė:
-Mes su tėčiu važiuosime apsipirkti ,gal ko nupirkti?-pažiūrėjusi į mus abu klausė.
-Man nieko nereikia ,-kiek nerūpestingai ištarusi ėjau plauti savo lėkštės.
-Man irgi nieko,-atsakė brolis ir priėjęs prie manęs metė lėkštę ant manosios ir jau sukosi eiti atgal į viršų .
-Ei !-sušukau.-Aš tau ne tarnaitė, išsiplauk pats!-susiraukusi pagriebiau jam už maikutės apykaklės ir patempusi atgal, į ranką įgrūdau kempinę.
Juokdamasis pakštelėjo man į kaktą ir įmetęs kempinę į kriauklę, apsisuko ir pradėjo lipti laiptais į viršu.

Įniršau,bet nesiruošiau iš kažkokio menko dalyko daryti skandalo.
Išplovusi lėkštes ir išlydėjusi tėvus ėjau ieškoti filmo toliau.Kai į galvą šovė mintis pažiūrėti "10-oji Kloverfyldo gatvė", kurią kažkada siūlė Klara.
Greit įsijungusi jį ir patogiai įsitaisiusiusi pradėjau žiūrėti, kai staiga pasigirdo skambutis į duris.
-Hugai ,atidaryk!-sušukau jam ir toliau žiūrėjau.
-Pati ir atsidaryk!-nerūpestingai šūktelėjo iš savo kambario.
-Ahhh...-suurzgusi kėliausi iš lovos ir nubėgau į apačią atsidaryti durų.
Iš pradžių pagalvojau,kad tai tėvai kažką pamiršo ,bet klydau tai buvo...