65 Skyrius

88 7 11
                                    

...
-Kas šis gražuolis ? Tavo vairuotojas ?-kiek vulgariai paklausė ir prikando lūpą ji. -Tėvai praturtėjo ,kad net vairuotoja turi ?-kalbėjo linksmai.
Arnas trenkė mašinos durelėmis ir lėtai priėjo prie mūsų .
-Aš Arnas ,Loros vaikinas. -rimtai tarė  jis ir paspaudė jos ranką.

Klara buvo su labai aptemta ,gilia iškirpte ,raudona suknele ,kas man labai nepatiko.
-Na tu ir greita Lora. -nusijuokė ji.
-Čia aš greitas ,ne ji. -suprunkštė Arnas.
-Atsiprašau ,kad busiu tokia nemandagi ,bet ar tu tas pats Arnas apie kurį visi taip kalba?-nusijuokė .
-Ne. -šaltai atsakė ir pažvelgė į ją.
-Nebūk toks piktas ...-suurzgė ji ir primerkusi akis priėjo arčiau Arno.

-Su tavimi gerai, bet be tavęs dr geriau, tad mes turim važiuoti. -taręs jai, atsitraukė nuo jos ir pradėjo mane vestis link automobilio.
-Kodėl mes nebebendravom kai išvažiavai iš Londono?-dar vis klausė ji.
-O tu pagalvok...Kaip bendrausi su žmogumi kuris tau meluoja ?? -atsiplėšusi nuo Arno priėjau prie jos.-Tu pasakei Orestui kur aš esu ,o pati gerai žinojai ,kad aš jo matyti nenoriu ,nenorėjau ir to ,kad mane persekiotų... -pradėjau graudintis. -Prašau nebūk antra našta man ir važiuokit kartu su Orestu į Londoną ir niekada nebegrįškit čia kur aš, nes tik dėl jūsų išvažiavau į Niujorką, kad nebereikėtų kentėti!-sušukau ir nusišluosčiusi ašarą greitu žingsniu ėjau link mašinos ,įsėdau į ją ir atsirėmusi į lango stiklą pradėjau verkti lyg kokia isterikė.

Arnas taip pat įlipo ir pažvelgė į mane.
-Prašau važiuok !-sušukau.-Nesvarbu kur ,bet važiuok...-pradėjau dar labiau verkti.
Atrodė nieko blogo nenutiko ,bet man taip viskas atsibodo, visi tie persekiojimai, baimė, žmonės iš praeities ir melagystės.
Jau geriau nusiraučiau plaukus ,nei sėdėčiau mašinoje ir verkčiau dėl nežinia ko.
-Važiuojam į bet kurią parduotuvę ,aš noriu išgerti. -rimtai pasakiau ir sušnirpčiau nosimi.
-Tau tai tikrai nepadės. -atkirto jis.
-Ahhh!-suurzgiau ir išsitiesiau kėdėje.
Aš buvau labai pikta ,kaip niekad dar gyvenime ,bet tūrėjau valdytis... Man reikėjo kažko naujo ir ekstremalaus, tad įjungiau muziką ir pradėjau dainuoti. Norėjau ,kad praeitų viskas kas buvo ką tik. Norėjau pamiršti Klara ir Orestą...

-Važiuojam pas mane į namus ,aš turiu tau staigmeną. -nutraukdamas mano mintis pasakė jis.
-Staigmeną?-patylindama muziką pažvelgiau į jį.
-Tėvų nėra, galėsi manau net pasilikti, o ryt iš ryto parvešiu tave namo. -šyptelėjo.
Aš tik linktelėjau ir nekantraudama ką jis man paruošė sedėjau mašinoje. Kelionė namo buvo tikrai ilga ,kai pagaliau įsukome į jo namų kiemą ir išlipę iš mašinos nuėjome į namo vidų.

Arnas greit nusirengė ir nubėgo į viršų.
-Vis vien reikės važiuoti iki mano namų ,nes neturiu į ką persirengti!-sušukau jam.
-Duosiu savo rūbų. -nusijuokė ir pradėjo bildėti kažkur viršuje.
Kažkas krito, vartėsi, kai netikėtai pasigirdo stiklo dūžis.
-Arnai... Tau viskas gerai?!-virpančiu balsu klausiau.

Jis nieko neatsakė,tik stojo mirtina tyla. Išsigandau,tad pradėjau greit lipti į viršų. Pamačiau jo kambario durų apačioje šviesą ,tad greit priėjusi prie jų palenkiau durų rankeną ir durys sunkiai ,bet atsidarė. Kambarys buvo apverstas,rūbai išmėtyti ant baldų ,daiktai ant žemės ,o knygos išvartytos lentynose. Arno kambaryje nebuvo ,kai staiga už savęs išgirdau grindų trakštelėjimą ir atsisukusi labai išsigandau.

-Ką čia darai ?-paklausė Arnas.
-Tu mane išgazdinai!-suurzgiau ir nestipriai trenkiau jam į petį.
-Auč!-vaidino ,kad skauda .-Nereikėjo eiti į mano kambarį ,jis priverstas.
-Išgirdau dūžį.
-Tai vaza rūsyje,viskas gerai. -šyptelėjo jis ir paėmęs už mano rankos pradėjo vestis į apačią.
Mačiau ,kad kitoje rankoje jis laikė gitarą ir nešė ją labai atsargiai.

Atsisėdo ant sofos ir pasodinęs mane šalia pradėjo tyliai ir ramiai groti.
-Padainuosiu tau dainą kurią sukūriau per praeitą savaitę kol nebuvome kartu...-tyliai tarė ir nusišypsojo.
-Tu dainuoji?-nustebau ir užsiėmiau už burnos.
Jis nieko nesakė,tik pradėjęs garsiau groti ,išleido garsų atsidusimą ir pažvelgė į mane. Jo žvilgsnis buvo gilus ir begalo nuoširdus. Išleidęs pirmus garsus mano kraujas sustojo judėjęs .

Išgalvotas laikas Donde viven las historias. Descúbrelo ahora