Išgalvotas laikas

26 Skyrius

... automobilis sustojo ir teko lipti lauk.Tik palietus dureles ,jas atidarė vairuotojas ir ištiesęs ranką padėjo išlipti. Pasijaučiau keistai ,nes pirmą kartą gyvenime jaučiausi tokia gerbiama.
Kai visi jau buvo išlipę iš mašinos susižvalgėme ir patraukėme prie namo durų. Eidama link jų žvalgiausi ir tyrinėjau aplinką ,bandžiau suprasti kas vyksta aplinkoje, kai staiga namo durys prasivėre ir ten  pasirodė šviesių plaukų, vidutinio ūgio, gražia rusva suknele pasipuošusi  gal penkiasdešimties moteris.

-Ar jūs ponas Hill ?O čia jūsų šeima ?-ramiai prakalbo ji pažvelgdama į mus .
-Taip. -mandagiai atsakė tėtis ir nusišypsojo pažvelgdamas į mus.
-Tai prašome užeiti į vidų. -šyptelėjo ir plačiai pravėrė duris.
Mama ,aš ir Hugas pasisveikinome su ja ,nusirengėme ir praėjome koridoriumi link svetainės.
Iš karto pasijuto gardus kvapas ir pasirodė gražiai papuoštas stalas prie kurio stovėjo aukštas,gan griežtu žvilgsniu ,tamsių plaukų vyras pasipuošęs juodu kostiumu. Jis žiūrėjo tiesiai į mus ir lėtu žingsniu vis artėjo arčiau.

-Sveikas. -ištiesęs ranką tėtis jam pasisveikino.-Čia mano mylima žmona Angelina,dukra Lora ir sūnus Hugas. -šyptelėjo pristatęs mus.
-Malonu susipažinti,aš Benas,o čia mano žmona Nikolė. -ištiesęs ranką mums pasisveikino su kiekvienu  ir šalia priėjusi moteris taip pat paspaudė mums rankas.
-Prisėskit ,tuoj tūrėtų ateiti ir mūsų vaikai. -kalbėjo moteris.

Stalas buvo ilgas prie kurio stovėjo aštuonios kėdės ,tad supratau ,kad jie taip pat turi du vaikus. Atsisėdau šalia Hugo,o iš kitos pusės buvo tuščia, tikėjausi, kad mama atsisės šalia manęs, bet ji atsisėdo priešais mane,o tėtis šalia jos, tad vieta esanti šalia manęs liko tuščia. Kiek susirūpinau, nes nenorėjau jaustis nejaukiai sedėdama prie nepažįstamojo. Susikaupiau ir ramiai sedėjau laukdama prie stalo ,kai man iš už nugaros pasijuto lengvas vėjas į kojas.

Supratau, kad kažkas ateina ir greit susižvalgiusi su Hugu ir tėvais pradėjau jaudintis net nežinau dėl ko.
-Štai susipažinkite. -tarė Nikolė pakilusi nuo stalo .
Pastebėjau kaip tėvai nusišypso ir taip pat pakilę nuo stalo pažvelgia man už nugaros.

Aš greit atsistoju ir pažvelgiu sau už nugaros. Negaliu patikėti tuo ką matau ! Ten stovi Arnas su kažkokia kita mergina šalia. Ką jis čia veikia ?? Nejaugi jis...

-Tai mūsų sūnus Arnas ir dukra Frėja. -šypteli Nikolė ir pažvelgia į mano tėvus nutraukdama mano mintis .
Mama ir tėtis greitai priėję prie jų pasisveikino ,o Hugas stovėjo ir net neketino kažką daryti .Spustelėjau jo ranką ir priėjusi prie Arno ir Frėjos išspaudžiu menką šypseną ir pasisveikinu. Hugas greitai prasiveržė pro mane ,padavė Arnui ranką ir pasisveikinęs su mergina nuėjo į savo vietą prie stalo ir atsisėdęs tiesiog sustingo vietoje. Nesupratau, kas vyksta jo galvoje, bet jis elgėsi labai keistai.

Kai visi likę stovėti pradėjo eiti prie stalo aš taip pat nusekiau jiems iš paskos. Atsisėdau į savo vietą ,o šalia manęs atsisėdo Arnas .Jo veidas buvo kitoks nei mokykloje. Nebebuvo tos žaismingos šypsenos ar spindinčių akių. Šį kartą jis buvo labai rimtai nusiteikęs ir net nesistengė išspausti šypsenos. Staiga Nikolė ant stalo padėjo keptą vištieną. Visi pradėjo dėtis į lėkštes valgį ir valgyti. Chrisas (mano tėtis) ir Benas daugiausia kalbėjo apie verslo reikalus,o visi kiti tiesiog valgė tylėdami .

-Labai skani vištiena. -šluostydamasi lūpas servetėle prakalbo mama.
-Galėsiu duoti receptą. -šyptelėjo Nikolė ir pažvelgė į Angeliną.
Po jos žodžiu stojo nejauki tyla.Visi tylėjo ir nieko nesakė ,kai staiga Frėja tarė:
-Gal mes eikim kur nors nuo tėvų ,tegul jie pasikalba vieni. -pažiūrėjusi į savo tėtį tarė ji.
-Taip taip... eikit. -greit po pasimetusios pauzės ištarė ir kumščiu parėmęs galvą iš apačios pažvelgė į Frėja linktelėdamas.

Ji atsistojo nuo kedės ,tad mes visi trys padarėme tą patį ir nusekėme jai iš paskos. Pradėjome lipti laiptais ir įėję į kažkokį tamsų kambarį greit tamsumas buvo panaikintas įjungus šviesą. Pasirodė gražus ,kaip supratau Frėjos kambarys.
Ji atsisėdo ant lovos ,Hugas prisėdo šalia jos ,o mes su Arnu likome stovėti.
-Važiuosit ryt į kelionę ar ne ? -kiek keistokai paklausė Frėja .
-Taip .-greit atsakiau ir tylėjau.
-Jei ne Arnas aš irgi būčiau nevažiavusi,bet...