Laikas,tai gyvenimo momentas kuris lekia neapsakomai greitai ...tu tik vos spėji atsikelti ryte, žiūrėk diena jau baigiasi ,laikas miegoti ir vėl keltis ... viskas taip greit lekia... tie patys veidai ,tie patys tėvai ,draugai ar mokytojai ... viska...
Suknelė kurią išsirinkau buvo balta ,gan trumpa ,su gilia iškirpte ir stipriai pabrėžianti figūrą. Pagriebiau odinę striukę ir juodus batelius .Visą tai apsimoviau,pasidariau ryškų makiažą , pasikvepinau, išsitiesinau plaukus ir nubėgau iki Hugo kambario. Sustojau prie jo durų ir tyliai įėjau į vidų. Jis sedėjo ant lovos ir movėsi kelnes. -Nesutrugdžiau?-tyliai paklausiau. -Galėjai ir pasibelsti. -nusijuokė ir atsistojęs jas užsisegė.
-Kaip atrodau ?-apsisukusi ratu jo paklausiau. -Tu čia kur žadi taip eiti ?-pagreibęs maikutę nuo lovos paklausė. -O kur daugiau ... -Ta prasme viskas tikrai gražu,bet tu juk nenori, kad kažkas nurengtų ir išprievartautų,- juokėsi.-o jei rimtai sušalsi ir susirgsi. -Ir vėl tau kažkas blogai,vel prisigalvoji..-apsisukau ir išėjau iš jo kambario. Mano telefonas suvibravo. Atėjo žinutė nuo nepažįstamo numerio "Kur dingai ???Praėjo kelios dienos ,o tavęs mokykloje nemačiau??Klara (bff Londone)tyli nieko nesakai,paaiškink man! "
Iš karto supratau ,kad tai Orestas(mano buvęs vaikinas Londone ). Nieko neatrašiau tik žvilgtelėjusi į laikrodį užrakinau telefoną ir įsikišau jį į striukės kišenę. Jau pats laikas išeiti į lauką.Turbūt jau laukia mūsų. Užėjus į Hugo kamabrį paraginau jį ,kad susiruoštų greičiau ir nuėjau į apačią. -Kur išsiruošei čia ?? Jau vėlu! Niekur neisi!Ryt į mokyklą!-greit pripuolusi prie manęs mama pradėjo pykti. Iš viršaus laiptais nusileido ir Hugas labai gražiai apsirengęs džinsinės medžiagos plėšytom kelnėm ir džinsiniu švarkeliu. Priėjo prie manęs. -Ir tu kažkur išsiruošei?-į Hugą kreipėsi mama. -Kadangi rytoj į mokyklą nereikia važiuojame į klasiokų vakarėlį ,viskas bus labai kukliai nesijaudink. -šyptelėjo Hugas pažiūrėdamas į mamą.
Mama į jį labai keistai pažiūrėjo ir tarė: -Saugok Lorą ir žiūrėk ,kad negertų ,nes pats žinai kas buvo preitą kartą !-labai griežtai kalbėjo mama, daugiau žiūrėdama į mane nors kalbėjo su Hugu. -Viskas bus gerai ,gali eiti miegoti ir mūsų nelaukti. -šyptelėjo pažvelgdamas į mamą ir lyg temte išsitempė mane į lauką. -Bet gi sušalsit taip!-sušuko mama nuo dūrų mums kai jau buvome prie gatvės.
Nieko nebesakėmė ir priėję prie Anos namų pamatėme gražią mašiną stovinčią šalia šaligatvio ir prie jos besiglebesčiuojančius du žmones kurie tiesiog stovi ir karštai bučiuojasi. Greit žvilgtelėjau į Hugą ,o jis tik nusišypsojo ir nusisuko. -Atsiprašau ,bet...-kažką greit ištarusi iš karto atkreipiau jų dėmesį . -Uoj atsiprašau Lora nepastebėjau tavęs ...-greit pradėjusi tvarkytis plaukus ,suknelę ir viską kita šyptelėjo Ana. -Kažin ar kas kitas būtų pastebėjęs jūsų vietoj. -nusijuokė Hugas. -Sveika aš Edas ,Anos vaikinas. -ištiesė man ranką ir lyg niekur nieko į mane pažvelgė aukštas ,išvaizdus blondinas.
-Malonu susipažinti,aš Lora ,o čia mano brolis Hugas. -šyptelėjau ir parodžiau į Hugą stovintį šalia manęs. -Mes jau spėjom susipažinti. -kiek niūrokai pažiūrėjo į Hugą ir priėjęs prie mašinos durelių atidarė jas ir palaukė kol įlipsime į vidų. Kai visi susėdome ,Edas užvedė variklį ,o Ana įjungusi muziką atsisuko į mane ir su šypsena tarė : -Beto labai gražiai atrodai. -Ačiū ,tu taip pat nuostabiai. - šyptelėjau. Stojo tylą.
《《Po 1 valandos》》
Negalvojau ,kad vakarėlio vieta bus taip toli ,kažkur vidurį miško ,prie aukštų kalnų. Visi išlipome ir greit nubėgome į namą iš kurio skambėjo beprotiškai tranki muzika. Žmonių buvo tiek daug ir visi nepažįstami .Laikiausi įsikibusi į Hugo ranką,nes bijojau pasiklysti ,kai jis greit mane patempė ir pritraukė arčiau savęs . -Aš einu su Edu prie baro pasiimti gėrimų ,o tu būk su Ana !-kiek griežčiau pasakė. -Neaiškink!-suurzgiau it šuo nepatenkinta . Atsisukau į Aną kuri beprotiškai giliai žiūrėjo į mane .
-Einam prie kitų trijų likusių vaikinų supažindinsiu. -šyptelėjo ir pradėjo mane tempti kažkur braudamasi per visus žmones. Norėjau jai pasakyti ,kad tikrai man nėra noro su kažkuo čia pažindintis ,bet negalėjau. Ji tiesiog tempėsi mane gilyn ,o ką bandžiau pasakyti susiliejo su muzika ir nieko nesigirdėjo. Staiga pamačiau stalą prie kurio sėdėjo keli žmonės . Tarp jų ir Greta ,bei Tajus .Kitų nepažinojau tik buvau mačiusi mokykloje. Tai turbūt tie vaikinai...
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.