EVANAS IŠTRINA NESTIJOS ATMINTĮ (ankstesnė versija po įvykių bibliotekoje)
Prabudusi pajutau, kad buvau nešama ant kažkieno rankų. Pramerkiau akis norėdama pamatyti, kas mane laikė, tačiau viskas ką mačiau tebuvo vaikino kaklas ir bukas smakras. Neramiai pasimuisčiusi atkreipiau nešėjo dėmesį. Jam žvilgtelėjus į mane, atpažinau savo gelbėtoją, kuris gelbėjo mano kailį jau antrą kartą. Buvau tuoj pat nuleista ant žemės. Nelabai gaudžiausi laike ir visiškai nenutuokiau kur buvome. Jaučiausi lyg apkvaitusi nuo stiprių raminančiųjų vaistų.
- Kas čia vyksta? Kur mes?- svirduliuodama paklausiau tamsiaplaukio.
Mano kalba buvo neaiški. Ir pati nelabai supratau ką murmėjau sau po nosimi.
- Gabenu tave namo, - atsainiai atsakė šis. Truktelėjęs pečius, nestipriai sugriebė mane už alkūnės paragindamas eiti pirmyn, bet susipynus kojoms drėbiausi tiesiai ant žemės. - Ir ką man su tavimi daryti?
Linksmai nusijuokęs iš mano beviltiškų pastangų atsikelti pačiai, vaikinas vėl pakėlė mane ant rankų. Jaučiausi stipriai apsvaigusi it būčiau padauginusi margojo Hesos riešutmedžio riešutų, kurie veikdavo panašiai kaip alkoholis.
- Ei, aš taip ir nesužinojau tavo vardo.
Nežinia ar dėl neseniai patirto šoko, ar kitų priežasčių, pamiršusi gėdingą kritimą, ėmiau kalbėti visiškai ne apie tai ką norėjau sužinoti. Nors man jau pabodo vadinti jį tiesiog nepažįstamuoju. Manau, kad užtektinai kartų mačiau šį vaikiną, jog sužinočiau bent jo vardą.
- Evanas, - šyptelėjęs apsižvalgė lyg kažko ieškotų.
- Pažįsti Maksą? – prisiminusi vaikiną bibliotekoje minintį jo vardą susidomėjau.
Ėmė nestipriai gelti galvą, o kojos vos atlaikydamos mano svorį pynėsi viena su kita. Nusijuokiau prisiminusi savo pirmąjį kartą, kai paragavau Hesos riešutų. Jausmas buvo panašus, tačiau tada bent vaikščioti galėjau, o ir nuotaika buvo geresnė. Visiškai nelinksma.
- Kas man? - dabar jaučiausi taip lyg būčiau išgėrusi migdomųjų, kurie tuoj suveiks. Akių vokai it švininiai lipo vienas prie kito.
- Tikslaus atsakymo dar nežinau, bet amuletas tave neįprastai trikdo. Tavo sesers paskleista šviesa kažkaip sureagavo su akmeniu, kuris buvo šalia tavęs. Aš jau minėjau, jog verčiau jo nenešiotum, - priekaištavo Evanas, - Todėl teko jį paslėpti.
- Kur? - jusdama vis didėjantį galvos svaigimą priešinausi norui užmigti.
Akys lipte lipo, tačiau su tuo kovojau iš paskutiniųjų. Privalėjau neužmigti.
- Ten kur neišdrįstum nėkojos įkelti, - klausiausi jo nerūpestingo balso tarsi būčiau apgaubta miglos.- Tu tuoj užmigsi ir neprisiminsi šio pokalbio, - tai taręs pažvelgė į manoakis ir aš nebegalėdama priešintis užmigau.
YOU ARE READING
Baltoji Ugnis (BAIGTA)
Fantasy„Galios, magija ir elementai nėra gėris - tai prakeiksmas." Nestija ir Derenas, tai dvi visiškai skirtingos asmenybės, gyvenančios įvairių sugebėjimų turinčių žmonių karalystėse. Jau nuo seno skilusios Saulės ir Mėnulio karalystės nesutaria viena su...
