Baltoji Ugnis (BAIGTA)

Ištrintos scenos #4

POKALBIS SU LETE PRIEŠ IŠVYKIMĄ

Nusprendusi, kad pats laikas susitikti su Letę, parašiau jai žinutę. Norėjau jai tiek daug papasakoti. Man to reikėjo. Ir galiausiai pasimačiusi su drauge ir jai išgirdus mano pastarųjų dienų istoriją suvokiau, jog nebuvau pasiruošusi išgirsti antrąją jos pusę. Aš vis dar gyvenau toje vaikystės iliuzijoje, kurioje buvau globėjų lepinamas vaikas, nesuvokiantis kas per daiktas tie naktiniai košmarai, problemos su elementu ir bjaurios paslaptys. Valdžia ir paprastų žmonių kančiose besimaudantys kilmingieji.

- Rytojus bus daug geresnis, - po valandėlės sėdėjimo tyloje prabilo Letė. Pakėliau akis į draugę, kuri lyg tikra psichologė leido man išsipasakoti. Atverti širdį. Bet tam ir skirti draugai? Padėti ir išklausyti.

- Bet jeigu nebus? – paklausiau.

- Tuomet tu tai pakartosi rytoj. Nes taip turi būti. Tu niekada nežinai, taip? Vienaip ar kitaip, rytoj bus daug geriau, - nusišypsojo ir pažvelgė į mane, - O dabar tau jau laikas eiti.

ISTORIJOS APRAŠYMAS KONKURSUI (atliekant visus reikalavimus reikėjo pristatyti savo istoriją)

Neaprėpiamame ir beribiame kosmose pirmieji valdovai pasitelkę visas savo jėgas sukūrė galingas planetas.

Nuostabaus grožio žaląją planetą padovanojo galiomis ir magija apdovanotiems žmonėms. Naujoji karalystė šimtus metų gyveno santarvėje, tačiau joje gyvenusių gyventojų galių skirtumai pažadinę jų giliausius ir tamsiausius troškimus sunaikino taiką ir padalijo pusiau. Prasidėjęs karas privertė pasirinkti savo sąjungininkus ir sukurti dvi naujas karalystes – Saulės, kurios sostą užėmė elementų valdytojai ir Mėnulio, atitekusi apdovanotiesiems minčių galiomis. 

Jau tūkstantmetį abi karalystės ruošiasi paskutiniam mūšiui nesibaigiančiame kare, kuris nulems viso pasaulio likimą. Istorija po daugelio metų ima kartotis ir vėl, tačiau visas kortas sumaišo gūdžią naktį gimusi mergaitė su nepaprastu baltosios ugnies elementu prilygstančiu pirmajai Saulės karalystės karalienei. Bet ne visada išsvajotoji šviesa yra gėris, o engiama tamsa – blogis. Nes ir tyriausios širdys gali suklysti, o tamsos skraiste apsigaubęs vaikas išgelbėti pasaulį. Tačiau pabaiga dar nepapasakota ir baltoji valdytoja, stokojanti drąsos bei įgūdžių, kartu su savo draugais turi įveikti likimo paruoštus pavojus. Jos dingusi senelė ir amuletas laukia kol bus surasti, bet ar kelyje atskleista tiesa nepareikalaus per didelės kainos? Ne visi priešai turi būti nugalėti ir ne visais draugais galima pasitikėti. 

Kitoje karalystėje gyvenančiam jaunajam karaliui patikėtas jo žmonių likimas, tačiau šeimos netektis vaikiną pastumi keršto keliu. Už jo nugaros stovintys asmenys turi savų ketinimų ir yra pasiryžę paaukoti bet ką dėl didesnio kąsnio valdžios. 

Kurią pusę pasirinks istorijos herojai ir kas vis dėlto laimės karą? Keršto valanda išaušo. Taisyklės jau užrašytos. Laikas pradėti savo ėjimą.

EVANO IR NESTIJOS POKALBIS APIE BAIMES (konkursui)

Naktis pakeisianti visų gyvenimus. Reiškinys pasirodantis kas tūkstantį metų ir sužadinantis visų slapčiausias ir didžiausias baimes. Po savęs paliekantis vien tik skausmą, liūdesį ir pykti, nes buvai per daug silpnas nugalėti savo fobijas, stoti akis į akį kovon su pačiu savimi. Vidinė kova artėjo ir tik laiko klausimas, kol geltonojo mėnulio šviesa gaubiama tamsių ir sunkių debesų paveiks ir mus.

Sėdėjau atsirėmusi į uolos kraštą ir baikščiai žvelgiau į dangų svarstydama ko turėčiau tikėtis, tačiau dar prieš akimirką mintys mano galvoje bandžiusios perrėkti viena kitą nutilo ir liko tik mirtina tyla. Prasidėjo.

Širdis krūtinėje neramiai suspurdėjo it nujausdama artėjančią tamsą. Nežinia ar nuo pūstelėjusio šaltesnio vėjelio ar staiga užklupusios baimės ėmiau drebėti. Apsikabinau save pačią, bet tai nė kiek nepadėjo.

- Neeini miegoti? – šalia manęs klestelėjo Evanas ir taip pat atsirėmė į nepatogią akmeninę sieną.

- Negaliu, - sušnabždėjau. Nors nuovargis darė savo, bet iš paskutiniųjų kovojau su noru užmigti. – Mano baimė... Ji... Čia... Aš bijau košmarų.

- Tu privalai pamiegoti. Ant kojų stovėjai ištisas dienas ir nepamenu, kada normaliai miegojai, - kiek subarė Evanas, bet jo balso tonas švelnus ir draugiškas. Rodės jis mane kiek užliuliavo ir vos neužsnūdau, tačiau staigiai pramerkiau akis ir apsižvalgiau. Nakties dangus, rodės, dar labiau apsiniaukė.

- Aš turiu budėti. Nežinia kas gali nutykti šiąnakt, - nenusileidžiau tiek jam, tiek ir sau.

Pamažu jaučiau kaip baimė bandė perimti mano kūno valdymą pamažu užvaldydama ir mane pačią. Keistas tirštas rūkas apgaubė mano kojas ir jos po akimirkos paskendo juodumoje. Jaučiausi, taip lyg skęsčiau, o kranto visiškai nematyti. Troškau išsigelbėti, bet negalėjau nei pajudėti, nei kalbėti.

- Aš pabudėsiu, viskas gerai. Gali pamiegoti, - liūdnai šyptelėjo Evanas. 

Sutelkiau savo žvilgsnį į vaikiną. Nors jo plaukai buvo it suvelta šieno kupeta, po akimis didžiausi juodi ratilai, o rūbai vietomis rimtai suplyšę, tamsiaplaukis vis tiek atrodė toks pat gražus, kaip ir tą dieną, kai pirmą kartą jį pamačiau ligoninės palatoje. Prisiminusi savo senąjį gyvenimą susigraudinau, bet staigiai nubraukiau ašarą nespėjus sušlapti mano skruostams.

Akimirką pažvelgiau į savo kojas, kurių jau nebegaubė jokia tamsa.

- Negaliu, - tyliai sumurmėjau įtariai žiūrėdama į dangų. Giliai širdyje jaučiau, kad buvau pati sau paruošusi nemanką išbandymą. – Mano košmarai, jie siaubingi. Juose dega karštos raudonos liepsnos, kurios suryja viską, ką branginu. Atima viską. Lieku viena.

- Tai tik nemalonus sapnas, Nestija. Tau nebereikia nieko bijoti, nes aš būsiu šalia ir apsaugosiu tave nuo visko, - Evanas stipriai mane apkabino ir pakštelėjo man į kaktą. Jaučiau kaip jo žodžiai sklido iš pačių širdies gilimų.

Padėjau savo galvą ant jo kojų ir sukabinau mūsų piršus į vieną kumštį. Vaikinas spustelėjo mano ranką ir šyptelėjo. Nors širdis krūtinėje daužėsi it patrakusi aš nusišypsojau ir užmerkiau akis.

- O kokia tavo baimė, Evanai? – dar spėjau paklausti, tačiau atsakymo nebesulaukiau, nes mane apgaubė tamsa. Tik šįkart ji kitokia. Su savimi atsinešė šilumą, meilę ir gražius prisiminimus. 

***

Štai ir viskas:) Ar patiko paskaityto tokias trumpas ištraukas?♥