Baltoji Ugnis (BAIGTA)

45 | Ieškoma karaliaus

KETURIASDEŠIMT PENKTAS SKYRIUS

SAULĖS KARALYSTĖ

– Ieškoma karaliaus –

NESTIJA

Atsipūtę dar vieną gerą minutę greitu žingsniu traukėme į miško gilumą, kuo toliau nuo karališkosios sargybos bei miesto pilno iš šventės sugrįžusių svečių. Tačiau toli nenuėjome. Po kelių akimirkų aplink miško pakraštį ėmė būriuotis rūmų sargyba. Didelėmis grupėmis šie traukė link savo pozicijų kažko laukdami.

- Aš sakiau, kad nereikėjo jums eiti kartu, - suburbėjau vos pasislėpėme kažkokio didelio krūmo šešėlyje.

- Tija, tai mūsų gyvenimas ir tu esi mūsų draugė. Nepaliksime tavęs vienos, - liūdnai šyptelėjo Aronas stebėdamas mane.

Nusišypsojau atgal kartu sulaukdama pikto Evano žvilgsnio. Sučiaupiau lūpas kilstelėdama antakį, tačiau vaikinas tik papurtė galvą ir žvilgtelėjo man per petį, ten kur turėtų rikiuotis sargyba. 

Per mane mano draugai dabar tapo ieškomiausiais paaugliais visoje karalystėje. O jei sargyba turėjo tikrus ginklus ir pasitaikius pirmai progai ims šaudyti, niekada sau to neatleisiu.

- Jie kažko laukia, - sušnabždėjo Evanas ištempęs kaklą, kad bent kažką įžiūrėtų. – Dabar nesaugu keliauti toliau.

- Galbūt jie laukia įsakymo pulti? – bandžiau samprotauti.

- Ne, jų vadas jau čia. Jie laukia kito asmens, - paneigė Evanas.

Ilgai laukti to kažko nereikėjo. Po kelių minučių visoje bibliotekos gatvėje bei miško pakraštį suskambėjo karališko himno pradžios melodija. Rodės, net širdis į kulnus nusirito išgirdus, kaip pristatomas atvykęs karalius į mano medžioklę.

- To tai jau tikrai per daug, - sutrikusi sumurmėjo Letė. – Gi mes ne kokie teroristai ar serijiniai žudikai.

- Rodos, skindančios kalbos ką tik pasitvirtino, - atsiduso Evanas susiimdamas už galvos. – Jie mano, kad Nestija yra tamsiųjų šnipė, o mes jai padedame.

- Tamsiųjų kas? – vos susilaikė neriktelėjusi Letė. 

- Tamsieji iš Mėnulio karalystės pasiuntė keletą šnipų į Saulės karalystė, - susierzino Evanas lyg jam jau būtų pabodę pasakoti tą pačią istoriją antrą kartą. Nesupratau, ko jam reikėjo nervuotis. – Juos visus sugavo ir išsiaiškino, kad jie čia dėl karo.

- Iš kur tu jau viską taip žinai? – neslėpė ironijos savo balse Aronas.

- Jei gyventum šalia karalystės pilies, dar ne tiek nugirstum ausiai nemalonių dalykų, - atkirto žaliaakis atsukdamas nugarą mūsų trijulei.

- Tai ką darysim? Negalim čia visą laiką sėdėti ir tikėtis geriausio, kai tai akivaizdžiai neįvyks, - neviltimi persismelkęs mano balsas, rodės, išmušė visą nepaaiškinamą pyktį iš Evano ir vaikinas atsisukęs į mane truktelėjo pečius. Pirmą kartą žvelgiau į tokias pasimetusias drąsiojo Evano akis.

- Kalba jūsų karalius Džeimsas Filipas teisėtas Saulės karalystės karalius, - mūsų pašnekesį nutraukė skardus karaliaus prisistatymas. Fu, negalėjau pakęsti jo balso. – Panele Nestija, mes apsupome visą mišką, nebėra kur bėgti. Siūlau dabar pat pasiduoti ir tavo draugams nieko nenutiks, pažadu, o savo žodžio laikausi.

Rodės, akimirką net pamiršau kaip kvėpuoti. Akyse susikaupė ašaros, nebežinojau kur nusukti žvilgsnį. Širdis daužėsi krūtinėje it pašėlusi. Pirmą kartą pasijaučiau tarsi stovėčiau ant skardžio krašto ir bet kurią minutę papūtus stipresniam vėjui nukrisčiau į bedugnę be jokio kelio atgal.