Baltoji Ugnis (BAIGTA)

39 | Raktas nuo draugystės

TRISDEŠIMT DEVINTAS SKYRIUS

SAULĖS KARALYSTĖ

- Raktas nuo draugystės -

NESTIJA

Palikusi atverstą knygą ant palangės, patraukiau link vietos, kurioje turėjome susitikti. Aplink staliuką jau buvo susėdę Letė ir Evanas. Abu apsikrovę knygomis jas greitai vartė. Nusprendusi, jog informacijos jie dar neturėjo, įlindau tarp romanų skyriaus lentynų ir išsitraukiau Semo dienoraštį. Jį vis dar laikiau paslaptyje. Norėjau pirmiausia perskaityti jį visą ir tik tada nusprendusi ar verta, parodyti jį kitiems.

Pravertusi jau skaitytus ir sugadintus puslapius pradėjau skaityti toliau. Buvo smalsu sužinoti kas vyko toliau.

7370

Visiškai nesupratau ką reiškė šie skaičiai prie kiekvienos dienos, tačiau būtų kvaila, jog dienoraščio autorius tai paaiškintų. Šie tekstai skirti jam pačiam ir niekam daugiau. Knygelei buvo lemta sudegti kilusiame gaisre ir niekas neturėjo jos rasti. Bet geriau jau aš, o ne rūmų sargyba.

Po persikraustymo susirgo Eiprilė. Visi panikuoja. Vaistų neturime, o artimiausia vaistinėlė už kelių dienų kelio karalystės mieste. Kadangi sargybiniai dar nebuvo matę manęs pasisiūliau vykti pats vienas. Mama pakvaišo sužinojusi ką ruošiuosi daryti, tačiau ar turėjome kitą pasirinkimą? Seseriai su kiekviena diena vis blogėjo. Todėl patylėjęs ir išklausęs kiekvieną blogą žodį skirtą man, susirinkau savo varganą turtą ir išėjau.

Likęs paskutinis šeimos žirgas buvo senas ir nusilpęs, bet jei rinkčiausi įveikti visą kelią pėsčiomis užtrukčiau trigubai ilgiau, o naktys čia, prie sienos, ypatingai tamsios ir slepia ne viena tamsumų padarą

Pasirodo Semas su šeima gyveno prie sienos, o tai labai toli nuo čia. Bet mes keliavome būtent ten. Galbūt šiame dienoraštyje rasiu daugiau atsakymų, nei bet kurioje čia buvusioje knygoje?

7371

Vakar nugirdau sargybinių pokalbį. Jie kalbėjosi apie kažkokį galingą amuletą. Kiek pamenu, tai du skirtingų spalvų akmenys valdantys šviesą ir tamsą, o sujungti gali net sunaikinti pasaulį. Karališkoji šeima jo nori, kad galėtų sukelti karą prieš Mėnulio karalystę. Vos grįžęs pas namiškius būtinai norėsiu pasidomėti apie šį ginklą.

Ar tai galėtų būti tas pats mano amuletas? Ir kita jo dalis dabar gulėjo pas Saulės karalystės valdovus. Visiškai negerai. Jeigu jie gaus abu akmenis kils karas ir tam visiškai neprireiks Efijų prisikėlimo. Nejaugi mano sapnai išsipildys?

Kadangi toliau šios dienos įvykių negalėjau perskaityti atverčiau kitą lapą.

7372

Pagaliau pasiekiau miestelį. Čia viskas ne taip kaip prisimenu. Dabar tai tik negyvenami plotai, apleisti namai. Neaugo net augalai. Visą dieną ieškojau ar kas galėtų padėti, tačiau nesutikau nė vieno žmogaus. Kas čia galėjo nutikti?

Tuščiomis rankomis patraukiau toliau. Maisto ir vandens atsargos baigėsi. Nežinau kiek liko iki kito miesto, bet turiu išgyventi dėl Eiprilės. Jai manęs reikia.

Tai tarsi žemėlapis. Norėdami pasiekti sieną turėsime pereiti sugriuvusį vaiduoklių miestą. Ar ta vieta kuo ypatinga? Troškau sužinoti daugiau, bet išplyšę kitų dienų puslapiai mane nuvylė.

7375

Po trijų bemiegių parų tolumoje pamačiau naujo miesto kontūrus. Nors buvau pavojingai arti mūsų ieškančios šeimos, rizikavau ir nujojau ten.