NESTIJOS SUSITIKIMAS SU MIŠKO DVASIA (prieš prasidedant Nestijos ir jos draugų kelionei)
Pamiršau pasiimti žibintuvėlį. Velniava. Negaliu grįžti namo vien dėl to, o einant aplink užtrukčiau valandas brangaus laiko, o ir nenorėjau pakartoti ankstesnio nuotykio. Širdis kuždėjo, kad privalėjau paskubėti.
Susiimk Nestija. Galvoje suskambėjo raginimas. Nusprendusi pasitikėti savo jėgomis įžengiau į tamsos gaubiamą miškelį. Aš galiu ir aš tai padarysiu. Gi susidūriau su daug baisesniais pavojais. Juk tai tik paprastų paprasčiausias miškas, kurį eidama į mokyklą įveikiau ne vieną kartą. Nors tai ir buvo šviesiuoju paros metu, bet šis miškas vis tiek toks pat.
Tik šiek tiek tamsesnis.
Na gerai, čia tamsu, nors pirštu į akį durk.
Sklido legendos, kad naktį, čia pasirodydavo miško dvasios. Esą jos praleisdavo tik gerų tikslų turinčius žmones. Bet nė vienas ir neišdrįso įsitikinti ar šios pasakos tikros, o galbūt pabandę taip ir negrįžo, jog galėtų papasakoti ką patyrė.
Bet tai tik legendos? Jos skirtos gąsdinti mažus vaikus prie laužo, kad šie vėliau bijotų neklausyti tėvų. Tiesa?
Bailiai dairiausi aplink, kai akys užkliuvo už silpnai šviečiančio akmens. Šis švietė lyg švyturys tokią tamsią naktį. Šviesa vis stiprėjo ir netrukus priešais mane išdygo dvasia.
Po velnių.
Tai buvo žaliai žibantis vaiduoklis. Sprendžiant iš ilgų plaukų - moteris - apsigaubusi pečius perregima skraiste. Ilgais smailiais tartum adatos pirštais vis braukė per savo suknelę. Jos liemenį juosė milžiniškas diržas, kurio viduryje pūpsojo baltas perlas.
Dvasia bejausmėmis akimis pažvelgė į mane. Atrodė, kad tik dabar suprato ką matė priešais. Sklęsdama pažemiui ši ėmė artėti manęs link. Dūmai gaubiantys jos kojų apačią apgaubė ir manąsias. Stengiausi iš visų jėgų pajudėti iš vietos, bet nė vienas raumenėlis neklausė manęs. Pasijutau tokia bejėgė ir pažeidžiama.
Ir štai mus teskyrė tik vienas nedidelis žmogaus žingsnis. Išplėtusi akis stebėjau ir laukiau, ką ši dvasia ruošėsi daryti. Norėjau, kad tai kuo greičiau pasibaigtų, tačiau moters vaiduoklis nė nesistengė skubėti. Smalsiai sklandė aplink mane, tarsi norėdama įsitikinti, jog jaunaties naktį į jos mišką įžengė tikras ir gyvas žmogus.
Neįsivaizduoju ar dvasios mąsto, bet jei ši galėtų - tikriausiai dabar juoktųsi iš mano kvailumo.
Ji lėtai pakėlė savo ranką ir priglaudė ją prie mano skruosto. Nustebau pajutusi žmogišką prisilietimą. Lyg dvasia būtų gyva. Akimirkai užmerkiau akis, bet kai atsimerkiau šalia manęs jau nieko nebebuvo. Pamažu ėmiau jausti, kad vėl galiu kontroliuoti savo kūną.
Nieko nelaukusi nuskuodžiau pirmyn tikėdamasi, kad prieš akis nebeišdyks jokia dvasia.
BINABASA MO ANG
Baltoji Ugnis (BAIGTA)
Fantasy„Galios, magija ir elementai nėra gėris - tai prakeiksmas." Nestija ir Derenas, tai dvi visiškai skirtingos asmenybės, gyvenančios įvairių sugebėjimų turinčių žmonių karalystėse. Jau nuo seno skilusios Saulės ir Mėnulio karalystės nesutaria viena su...
