Baltoji Ugnis (BAIGTA)

24 | Tarybos susirinkimas

DVIDEŠIMT KETVIRTAS SKYRIUS

MĖNULIO KARALYSTĖ

- Tarybos susirinkimas -

DERENAS

Pirmasis į salę įžengė pietinių karalystės valdų prižiūrėtojas Natanielis. Kaip visada pasitempęs, iškėlęs galvą, drąsiai prisiartino prie manęs. Nutaisęs dalykišką, dirbtinę šypseną nusilenkė ir atsisėdo šalia, iš šono.

- Galvojau jau nebesulauksime šaukimo į susirinkimą, Jūsų Didenybe, - pirmasis prabilo juodaplaukis. 

Vaikinas buvo panašaus amžiaus kaip ir aš, tragiško gaisro metu žuvo jo motina, tėvo niekada nepažinojo. Neturėjo jokių brolių ar seserų. Dėl panašaus mūsų likimo seniau buvome išties gana geri draugai. Nesuvokiau, kodėl vėliau tapome tokie priešiški vienas kitam. Ir šie tarybos susirinkimai nebuvo į gerą, tokiai trapiai draugystei. Jis buvo griežtas, neatlaidus ir už savo nuomonę ir nusistatymus kovojantis žmogus. Po jo mamos mirties, jam perrėmus valdymą, gyventojams teko prisitaikyti prie nemenkų pokyčių. Pakelti mokesčiai, sustiprinta sargyba, atsisakyta pusės švenčių. Nors ir bandžiau jam aiškinti, jog tokie staigūs pasikeitimai gali atnešti nepasitenkinimą ir žmonių priešiškumą, jam tai buvo nė motais. O galių pakeisti jį kitu prižiūrėtojų negalėjau. Tokie jau buvo tie Tamsos karalystės įstatymai, kurių vienas pats karalius negalėjo keisti.

- Vakar buvo gedulo diena. Tokiomis dienomis, niekas politinių reikalų nesprendžia, - atkirtau. – Mirė karalystės pirmoji princesė. Ar tai nepakankama priežastis palaukti?

- Jūsų Didenybe, - įžengė į patalpą antroji susirinkimo dalyvė Siterika, kuriai priklausė šiaurinė karalystės dalis. Padariusi tūpsnį prisėdo priešais Natanielį. – Nenoriu įsiterpti į svetimą pokalbį, tačiau aš pritariu, jums, Jūsų Didenybe. Artimo žmogaus netektis yra labai skaudus dalykas. Ir atleiskite, neturėjau progos pareikšti užuojautos. Mūsų žmonės su jumis. Meldžiamės už princesę Liusiją visa širdimi.

- Dėkoju, - liūdnai šyptelėjau prisiminęs Liusę. 

Sudiegė širdį prisiminus mažąją sesutę. Skausmo šešėlis parbėgo ne tik mano veidą, bet ir Siterikos. Ketvirtą dešimtį perkopusi moteris, buvo labai artimai susibendravusi su mano seserimi. Jaunatviškoji šiaurinės dalies valdytoja puikiai mokėjo bendrauti su paaugliais, nors savo vaikų ir neturėjo. Kažkada buvo minėjusi, jog tokios pareigos užima per daug laiko ir šeima liktų nuošaly. Dar prisimenu, kaip per vieną pokylį, prie jos priėjęs turtingas ir įtakingas vyras liko skaudžiai nuleistas ant žemės. Gerbiau šią moterį, už tai, jog mokėjo pastovėti už save ir savo nuomonę.

- Atsiprašau, jog vėluoju, Jūsų Didenybe, - nemalonią tylą pertraukė į kambarį įsiveržęs jaunasis vakarinių karalystės valdų prižiūrėtojas Lukas. – Pakeliui pas jus įvyko nedidelė avariją, bet aš gyvas ir sveikas, o tai svarbiausia.

- Malonu tave matyti, Lukai, - linktelėjau galva pasisveikindamas su prieš paskutiniu atvykusiu tarybos nariu. 

Kaip tik ant šių žodžių sunkias slaptojo kambario duris pravėrė man nepažįstama žmogysta. Suraukiau kaktą, nesuprasdamas, ko prašalaičiui galėjo prireikti uždraustoje vietoje.

- Jūsų Didenybe, - nusilenkė prie manęs priėjęs vyras. – Aš esu ponios Heidos, iš rytinės dalies, paskirtas pavaduotojas tarybos reikaluose.

- O kas jai nutiko? – sutrikęs paklausiau. 

Heida niekada nepraleisdavo tokių svarbių susitikimų, o ką jau bekalbėti apie kito žmogaus atsiuntimą į rūmus.