Reflection

6 skyrius

Po pokalbio balkone prabėgo jau keletas dienų. Apie tai su Sebastianu daugiau nesikalbėjome. Viskas buvo taip, kaip buvo. Tiksliau, nebebuvo. Nuo to laiko Sebastianas kiek pasikeitė. Iki šiol jis buvo tamsus, šaltas, rodos, abejingas viskam ir visiems, tačiau dabar imu manyti, jog turime ir kažką bendro. Po to vakaro pradėjome dažniau kalbėtis. Sebastiano tonas bendraujant su manimi kiek sušvelnėjo. Žinoma, neatmetu galimybės, kad jis taip elgiasi iš gailesčio, tačiau tai vis vien geriau nei nepaliaujami pykčiai. Nuvijęs įkyrias mintis šalin toliau kraunu nešvarius indus į kriauklę. Atsukęs čiaupą pakišu lėkštę po šilto vandens srove ir kempinėle imuosi ją blizginti. Suskamba durų skambutis. Sebastianas žaibo greičiu pardumia iš antro aukšto ir nudrožia prie durų. Porą minučių girdžiu tik nerišlias pokalbio nuotrupas, tačiau netrukus balsai priartėja. Virtuvės tarpduryje išdygsta nepažįstamas vaikinas. Rudaplaukis garbanius kažką pasakoja Sebastianui, bet pastebėjęs mane nutyla.

- Tai čia tavo broliukas?- jis netikėtai išsišiepia. 

Kiek sutrinku, tačiau vaikinas nieko nelaukdamas ima artintis.

- Malonu susipažinti, aš Erenas. Vienintelis ir pats geriausias Sebastiano draugas - atkišęs ranką entuziastingai prakalbsta rudaplaukis. 

Nusivalęs savąją ją spusteliu.

- Rysas,- šypteliu,- Tas, kuris gyvena Sebastiano namuose.

- Man jis patinka,- Erenas susijuokia ir iškelia Sebastianui nykštį. 

Šis tebestovėdamas tarpduryje tiesiog perverčia akis.

- Gerai, einam,- šiek tiek suirzęs atsidūsta.

Erenas pritardamas linkteli ir vėl pasisuka į mane.

- Dar susitiksim,- kelissyk pamojuoja ir kartu su Sebastianu apleidžia namus.

*

Tūnau savo kambaryje jau porą valandų ir klausausi muzikos. Kadangi jau gerokai po penkių, netrukus turėtų grįžti Tonis, o apie Loren ir Sebastianą nieko negirdėjau jau kuris laikas. Perjungiu kitą vaizdo įrašą ir toliau skaitau dienos naujienas. Pilvas kelissyk įkyriai suurzgia, tad išsitraukęs ausinukus nupėdinu į apačią. Niūniuodamas galvon įstrigusią melodiją praveriu šaldytuvą, tačiau nesu tikras, ko norėčiau, tad tiesiog pagriebiu keletą vaisių ir imuosi juos pjaustyti.

- Kokia tai daina?- išgirdęs balsą netoliese šokteliu. 

Nepastebėjau, kad Sebastianas jau grįžęs, tad šis prigauna mane visiškai netikėtai.

- Po velniais, vos nenusipjoviau piršto,- burbteliu ir nusipurtau.

- Nesijaudink, salamandroms atauga,- paerzina vaikinas ir žaismingai mirkteli.

- Kvailys,- tyliai suburbu.

- Idiotas,- netrukus išgirstu Sebastiano atsaką. 

Nesitikėjau, kad jis tai išgirs, tad kilsteliu akis. Minutėlę spoksome vienas į kitą, tačiau po akimirkos abu garsiai suprunkščiame. Paslapčia džiaugiuosi, jog toks komentaras neiššaukė konflikto.

- Pakviesk mane, kai grįš Tonis,-  Sebastianas darsyk šypteli.

Linkteliu. Jam apleidus virtuvę toliau pjaustau vaisius, tačiau nuo veido niekaip nedingsta mažas šypsnis.

*

Prie vakarienės stalo sėdime keturiese. Loren paruošė gardžių itališkų spagečių su padažu. Sebastianas ir Tonis įsitraukę į karštą diskusiją apie futbolo klubą mokykloje, tad kurį laiką šnekučiuojuosi tik su Loren. Iš to, ką nugirstu, susiprantu, jog Sebastianas lanko būtent šį būrelį. Šiandien jis su Erenu buvo treniruotėje.

- Rysai, kokį būrelį lankysi tu?- Loren kreipiasi į mane.

- Dar nežinau. Anksčiau nesu nieko lankęs, tad išsirinksiu kiek vėliau,- tariu sukdamas spagečius ant šakutės. 

Žinau, kad be užklasinės veiklos neapsieisiu, tačiau neturiu žalio supratimo, ką turėčiau pasirinkti.