Reflection

26 skyrius

- Atrodo, kad taip,- patvirtinu ir tvirtai suspaudęs puodelį kilsteliu jį prie lūpų. 

Viduje sukirba keistas noras sprukti iš čia kuo greičiau ir kuo toliau, o paskui nesikalbėti su Sebastianu iki gyvenimo galo. Nesuprantu tokios savo būsenos, tad iš visų jėgų stengiuosi nugrūsti įkyrias mintis šalin.

- Nelabai malonus sutapimas, ar ne?- mane iš savotiškų apmąstymų ištraukia Zako balsas. 

- Netgi labai nemalonus,- akies kampučiu dirsteliu į kvailai besišypsantį Sebastianą, kuris, panašu, labai noriai šnekučiuojasi su Kamila.

- Galime eiti kur nors kitur. Juk nesiruošiame čia praleisti viso vakaro, tiesa? Žinoma, jeigu tik nori,- vaikinas šypteli. 

- Man tinka,- linkteliu ir išgeriu paskutinį gurkšnį kakavos.

- Luktelėk čia. Einu apmokėsiu sąskaitą,- Zakas nedelsdamas atsistoja.

- Čia mano dalis,- ištiesiu vaikinui kupiūrą už savo maistą.

- Kviečiau tave aš, vadinasi, aš ir moku. Pasitaupyk kitam kartui, tada mokėsi tu,- mirkteli ir sukikenęs nudrožia prie kasos.

Nesusilaikęs šypteliu, tačiau tuo pat metu nevalingai dirsteliu į to staliuko pusę. Rodos, nė vienas iš jų mūsų nepastebėjo ir toliau apie kažką diskutuoja. Minutėlę juos stebiu, tačiau pajutęs kylantį susierzinimą nusisuku. Zakas netrukus grįžta ir mudu patraukiame link išėjimo.

- Reikalai sutvarkyti, nešdinamės,- tarsteli ir permeta ranką per mano pečius. 

Nesitikiu tokio gesto, tačiau nesipriešinu. Šypteliu ir akies krašteliu paskutinį sykį pažvelgiu į poros staliuką. Išėję iš kavinės mieste blaškomės dar keletą valandų, kol galiausiai pasakau Zakui, jog jau turiu grįžti namo. Ramiai šnekučiuodamiesi artėjame link stotelės.

- Dar pakartosim?- nuskamba viltingas Zako klausimas.

- Būtinai,- paantrinu.

- Šis vakaras buvo geriausias per pastarąjį mėnesį,- taria vaikinas ir plačiai nusišypso.

- Buvo smagu ir man,- šypteliu atgal.

Prieš porą valandų būčiau tikrai nuoširdžiai pasakęs tą patį, tačiau dabar po šiais žodžiais slypi keistas kartėlis. Nuo tolimesnio pokalbio mane išgelbsti autobusas.

- Štai ir viskas,- Zakas šypteli ir palydi mane iki durų,- Iki.

Įlipęs vidun atsisuku į vaikiną.

- Iki kito karto,- dar pamojuoju. 

Šis tik žaismingai mirkteli ir susikišęs rankas į kišenes nužingsniuoja tolyn. Nuslinkęs į patį galą klesteliu į laisvą vietą ir giliai atsikvepiu. Šiandienai nuotykių ir netikėtumų man ligi soties. Šiaip ne taip parsigaunu namo. Grįžęs dar šnekteliu su Loren ir atsisakęs vakarienės užlipu viršun. Tenoriu palįsti po vėsiu dušu ir kristi į minkštus patalus. Visas Kamilos ir Sebastiano suartėjimo reikalas mano smegenims pernelyg keblus ir tai tik dar labiau erzina. Šiek tiek guodžia tik tai, kad toks pasikeitimas nežavi ir Niuto. Nors jam, ko gero, labiau nepatinka pats Sebastianas nei jų draugystė. 

Niekaip nepajėgiu suprasti, kodėl man taip rūpi ką ir su kuo veikia Sebastianas, tad kone pusvalandį kiurksau duše ir bandau nuplauti ne tik kūną, bet ir nereikalingas mintis. Kai pagaliau apleidžiu vonią, susivokiu, jog aukšte esu ne vienas. Sebastiano kambario durys kiek praviros, tad jis jau grįžęs. Kaip įmanoma tyliau nutipenu iki savo kambario. Mažiausiai trokštu sutikti visų problemų šaltinį ir dar labiau susigadinti dieną. Deja, bandydamas atverti kambario duris per stipriai palenkiu rankeną ir ši garsiai sugirgžda, taip priversdama į vonią ėjusį Sebastianą atsisukti.

- Tai jau grįžai,- vaikinas stabteli ir suneria rankas ant krūtinės. 

Perverčiu akis ir nusisukęs žengiu žingsnį į kambarį. 

- Ką veikei su Zaku?- mane vėl sustabdo kiek grubesnis Sebastiano klausimas.

- O ką tu veikei su Kamila?- atsisukęs lepteliu. 

Velnias, susiimk. Kas tau darosi? Sebastianas sekundėlę patyli, tačiau toliau smeigia mane žvilgsniu.

- Tai nesvarbu. Bet nuo Zako laikykis atokiai,- tepareiškia.

- Kodėl turėčiau?- atkertu klausimu.

- Nes jis nėra toks, koks dedasi esąs. Turėtum jo vengti,- vaikinas giliai atsidūsta.

- Pasakė pats švenčiausias iš visų,- burbteliu,- Turėčiau vengti ir tavęs?

Sebastianas susiraukia ir piktokai į mane dėbteli, tačiau prieš jam pradingstant vonios tarpduryje, vaikino veido išraiška sušvelnėja. Galiu prisiekti, kad jis net šypteli. Taškas mano naudai.